Demografiniai duomenys rodo gilią gyventojų kaitos problemą
2025 m. sausio–rugsėjo duomenys atskleidžia ryškų gyventojų skaičiaus mažėjimo procesą: visoje Lietuvoje per devynis mėnesius gimė 19 172 kūdikiai, o mirčių registruota net 29 212. Tai reiškia, kad mirčių skaičius daugiau kaip 10 tūkst. viršijo gimimus, o natūralios kaitos balansas išlieka aiškiai neigiamas.
Didžiausias gimstamumas fiksuotas Vilniuje (5 988 kūdikiai), tačiau net ir sostinė neturi natūralios kaitos pranašumo – čia mirčių užregistruota 4 792. Kituose miestuose padėtis dar sudėtingesnė. Kaune gimė 1 678 kūdikiai, o mirčių buvo 2 910; Klaipėdoje – 1 056 gimimai ir 1 559 mirtys; Šiauliuose – 564 gimimai ir 957 mirtys. Tai rodo, kad dauguma savivaldybių susiduria su sparčiu gyventojų nykimu, o natūralios kaitos atotrūkis tampa struktūrine problema.[1]
Demografai pažymi, kad norint užtikrinti kartų kaitą, gimstamumo rodiklis turėtų siekti apie 2,1 vaiko moteriai. Dabar Lietuvoje šis rodiklis yra gerokai žemesnis, o gyventojai vis dažniau prognozuoja nepalankią ateitį – demografinę situaciją blogai ar labai blogai vertina 52 proc. žmonių.
Ekspertai pabrėžia, kad vaikų gimsta daug mažiau ir kyla rizika kartų kaitai
Vilniaus universiteto docentas D. Stumbrys pabrėžia, kad siekiant stabilios gyventojų kaitos, būtinas daug didesni gimstamumo rodiklis. „Demografai yra paskaičiavę, kad kartų kaitą užtikrinti reikia maždaug 2,1 to rodiklio, kad tėvų kartą pakeistų panašaus dydžio vaikų karta – du tėvai susilaukia maždaug dviejų vaikų“, – teigė jis. Pasak eksperto, toks rodiklis reikalingas dėl to, kad net ir esant mažam mirtingumui, populiacija išliktų stabili ilguoju laikotarpiu.[2]
D. Stumbrys primena, kad dalis gimstamumo mažėjimą lemiančių veiksnių yra globalūs – aukštas moterų išsilavinimo lygis, jų integracija į darbo rinką, kitokia šeimos modelio samprata. Tačiau gimstamumui gali turėti įtakos tik tie sprendimai, kurie realiai palengvina jaunų šeimų kasdienybę ir sudaro galimybes derinti darbą su vaikų auginimu.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad trumpalaikės vienkartinės išmokos nėra sprendimas. „Vienkartinė pašalpa ar paskata, padidinta 200 ar 300 eurų, turi poveikį žmonėms, bet ar tai paveikia sprendimą susilaukti vaikų?“, – svarstė jis. Anot D. Stumbrio, veiksmingesni yra ilgalaikiai instrumentai, tokie kaip būsto įsigijimo subsidijos šeimoms, planuojančioms turėti daugiau vaikų, stabilios ir nuoseklios socialinės garantijos.
Specialistai ragina stiprinti medicininę infrastruktūrą mažylių išgyvenamumui gerinti
Asociacijų „Auginu Lietuvą“ ir „Neišnešiotukas“ įkūrėja A. Speičytė-Radzevičienė pabrėžė, kad demografinės problemos nėra vien tik kiekybės klausimas – svarbi ir naujagimių sveikatos kokybė. Pasak jos, ypatingo dėmesio reikia skirti neišnešiotiems kūdikiams, kurie sudaro didžiausią pacientų grupę pasaulyje.
„Mūsų svarbiausia užduotis yra išsaugoti naujagimius, kurie gimsta šiuo metu, ypatingai tuos, kurie yra neišnešioti ar sergantys“, – sakė ji.
Ji priminė, kad kasmet pasaulyje gimsta apie 15 mln. neišnešiotų kūdikių, o maždaug 1 mln. jų neišgyvena. Todėl, anot A. Speičytės-Radzevičienės, Lietuvos sveikatos sistema privalo atnaujinti medicininę įrangą, gerinti regioninį paslaugų prieinamumą ir stiprinti personalo kompetencijas.
2025 m. Lietuvoje užfiksuotas precedento neturintis atvejis – Kauno klinikose išgyveno vos 360 gramų naujagimis, tačiau valstybės investicijų į naujagimių intensyviosios terapijos įrangą šiuo metu trūksta. Specialistė taip pat atkreipia dėmesį į augančią vyresnio amžiaus moterų nėštumų riziką, regioninių ligoninių mažėjimą ir ilgėjančius atstumus iki specializuotų centrų. Visa tai, jos teigimu, tiesiogiai veikia gimstamumo galimybes ir vaikų išgyvenamumo rodiklius.
