Gimstamumo mažėjimo nebeužtenka aiškinti tik ekonomika ir būsto kainomis
Pasaulyje fiksuojamas dramatiškas gimstamumo mažėjimas, kurio, pasak „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, jau nebepaaiškina vien ekonominiai veiksniai, būsto trūkumas ar moterų emancipacija. Dėl to mokslininkų dėmesys vis dažniau krypsta į išmaniuosius telefonus, kompiuterinius žaidimus ir socialinius tinklus.
Ž. Maurico teigimu, idėja paprasta: žmonės vis daugiau laiko praleidžia virtualioje realybėje, o joje šeimos nesusiformuoja taip, kaip realiame gyvenime. Komentuodamas demografines tendencijas, ekonomistas pabrėžia, kad jei itin žemo gimstamumo tendencija tęsis ilgą laiką, visuomenės susidurs su beprecedenčiais pokyčiais.
Daugumoje pasaulio valstybių gimstamumas jau nukrito žemiau kartų kaitos ribos
Daugumoje pasaulio valstybių suminis gimstamumo rodiklis jau yra nukritęs žemiau 2,1 ribos. Ši riba laikoma būtina tam, kad gyventojų skaičius ateityje nemažėtų.
Dalis valstybių, įskaitant Lietuvą, jau yra priartėjusios prie 1,0 ribos. Pasak Ž. Maurico, jei toks rodiklis išliks ilgesnį laiką, nauja lietuvių karta bus dvigubai mažesnė nei esama.
Mažėja ne tik gimstamumo rodikliai, bet ir bendras pasaulyje gimusių vaikų skaičius. Pikas buvo pasiektas 2012 metais, kai gimė 146 mln. vaikų, o 2025 metais šis skaičius sumažėjo iki 132 mln.
Žmonių skaičius pasaulyje dar augs, bet vaikų mažėjimas jau programuoja ateities lūžį
Bendras pasaulio gyventojų skaičius dar kurį laiką didės. Vis dėlto mažėjantis gimusių vaikų skaičius reiškia, kad netolimoje ateityje žmonių skaičius pasaulyje gali pradėti mažėti.
Ž. Mauricas neatmeta galimybės, kad tai gali įvykti jau apie 2050 metus. Tokiu atveju žmonių skaičius pasaulyje gali taip ir nepasiekti 10 mlrd. ribos.
Ekonominiu požiūriu tai reikštų didelius pokyčius darbo rinkoje, viešuosiuose finansuose, sveikatos apsaugos ir pensijų sistemose. Mažėjant jaunų žmonių skaičiui, vis didesnė našta tektų dirbantiems gyventojams ir produktyvumo augimui.
Rytų Azijoje gimstamumas krinta sparčiau nei turtingoje Europoje
Įdomu tai, kad sparčiausiai gimstamumas mažėja ne turtingoje Europoje, o Rytų Azijoje. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Kinija, kurioje 2016 metais gimė 18,8 mln. vaikų, o 2025 metais – vos 7,9 mln.
Bendras Kinijos gyventojų skaičius vien 2025 metais sumažėjo 3 mln. žmonių. Tai daugiau nei visa Lietuvos populiacija, todėl šis pokytis rodo ne statistinę smulkmeną, o didžiulio masto demografinį posūkį.
Ž. Mauricas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažiau pasiturinčioje Meksikoje gimstamumo rodiklis pirmą kartą tapo mažesnis nei Jungtinėse Valstijose. Istoriškai gausesnes šeimas turėjusioje Turkijoje šis rodiklis nukrito žemiau 1,5.
Lietuvoje gimusių vaikų skaičius per dešimtmetį sumažėjo beveik perpus
Lietuvoje gimstamumo rodikliai taip pat sparčiai prastėja. Per dešimtmetį gimusių vaikų skaičius šalyje sumažėjo nuo 31,5 tūkst. 2015 metais iki 17,6 tūkst. 2025 metais.
Tai reiškia, kad per labai trumpą laiką Lietuva atsidūrė tarp valstybių, kuriose demografinė krizė tampa ne ateities prognoze, o dabarties problema. Toks kritimas turi tiesioginę reikšmę mokykloms, darbo rinkai, regionams ir viešųjų paslaugų planavimui.
Jeigu ši tendencija išliks, ateityje mažės ne tik mokinių ir studentų skaičius, bet ir darbingo amžiaus žmonių bazė. Tokia struktūra ilgainiui gali keisti visą ekonomikos modelį, nes mažesnė visuomenė turės išlaikyti didesnę senstančios populiacijos dalį.
Virtualus gyvenimas gali keisti santykius, šeimos kūrimą ir laisvalaikį
Dar neseniai buvo manoma, kad gimstamumą labiausiai mažina ekonominis nesaugumas, aukštos būsto kainos ar sudėtingas darbo ir šeimos derinimas. Tačiau Ž. Mauricas pabrėžia, kad šie veiksniai jau nebepaaiškina naujausio gimstamumo kritimo.
Pasak jo, išmanieji telefonai, kompiuteriniai žaidimai ir socialiniai tinklai keičia žmonių laisvalaikį, bendravimą ir santykius. Vis daugiau gyvenimo persikelia į virtualią erdvę, kurioje mažėja realių socialinių ryšių, partnerystės ir šeimos kūrimo tikimybė.
Ši tendencija ypač svarbi jaunoms kartoms, kurių socialiniai įpročiai formuojasi jau skaitmeninėje aplinkoje. Jeigu didelė dalis laiko, dėmesio ir emocinio gyvenimo persikelia į ekranus, realūs santykiai gali tapti sunkiau kuriami ir rečiau vedantys į šeimos kūrimą.
Robotų skaičius pasaulyje jau viršija 50 milijonų
Tuo pačiu metu, kai vaikų gimsta mažiau, pasaulyje sparčiai daugėja robotų. Ž. Mauricas nurodo, kad jų skaičius jau viršija 50 mln.
Dėl to kyla klausimas, kaip visuomenės prisitaikys prie situacijos, kai žmonių mažės, o automatizuotų sistemų ir robotų daugės. Ekonomistas formuluoja šią dilemą aštriai: ar ateityje neužleisime vietos robotams?
Tai nereiškia vien fantastinio scenarijaus apie technologijų pergalę prieš žmogų. Greičiau kalbama apie darbo rinkos, gamybos, paslaugų ir socialinių sistemų persitvarkymą, kuriame technologijos gali kompensuoti žmonių trūkumą, bet kartu keisti pačios visuomenės struktūrą.
Mažėjantis gimstamumas keis darbo rinką, viešuosius finansus ir švietimą
Ž. Maurico teigimu, demografija, kaip ir ekonomika, nemėgsta iliuzijų. Jei vis daugiau gyvenimo persikelia į ekranus, o vis mažiau žmonių renkasi kurti šeimą ir susilaukti vaikų, pasekmių išvengti nepavyks.
Mažėjantis gimstamumas ilgainiui keis darbo rinką, viešuosius finansus, švietimo sistemą ir visą ekonomikos modelį. Mažėjant jaunų žmonių skaičiui, verslui teks ieškoti naujų produktyvumo šaltinių, o valstybei – peržiūrėti ilgalaikius socialinės politikos sprendimus.
Pasak ekonomisto, klausimas šiandien jau nebėra, ar gimstamumo krizė gilėja. Esminis klausimas – ko visuomenės imsis, kad tai pakeistų, o jeigu pakeisti nepavyks, kaip prisitaikys prie naujos realybės.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia svarbią demografinę problemą, susijusią su gimstamumo mažėjimu, ir jos pasekmes. Jis yra aktualus ir vertingas lietuvių skaitytojams, nes apima tiek pasaulines, tiek Lietuvos tendencijas.
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie demografines tendencijas ir remiasi ekspertų nuomonėmis, todėl atitinka etikos standartus. Jame nėra akivaizdžių dezinformacijos ar manipuliacijos požymių.
Straipsnis yra labai aktualus, nes nagrinėja demografinę krizę, su kuria susiduria Lietuva ir pasaulis, ir tai turi tiesioginį poveikį visuomenės ateičiai. Ž. Maurico įžvalgos apie technologijų poveikį gimstamumui yra svarbios diskusijoms apie šeimos formavimąsi ir socialinius pokyčius.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie demografines tendencijas, gimstamumo mažėjimą ir jo galimas pasekmes, kas yra aktualu visuomenei. Jame analizuojami ne tik ekonominiai, bet ir socialiniai veiksniai, todėl jis yra konstruktyvus ir naudingas skaitytojams.
Straipsnis kelia nerimą dėl demografinės situacijos, tačiau jis gali sukelti nepagrįstą paniką ir baimę dėl ateities. Reikėtų pateikti daugiau teigiamų aspektų ir galimų sprendimų, kad būtų išlaikyta emocinė pusiausvyra.
