JAV Europos Komisijos sprendimą vadina išpuoliu prieš žodžio laisvę
JAV Valstybės departamentas pareiškė, kad Europos Komisijos sprendimas nubausti Elono Musko valdomą „X“ yra „puolimas prieš Amerikos žmones“. Briuselis skyrė 120 mln. eurų baudą pagal naująjį Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA) – pirmą tokio tipo sankciją nuo įstatymo įsigaliojimo.
Europos Komisija teigia, kad „X“ pažeidė skaidrumo reikalavimus: „mėlyno ženkliuko“ sistema esą klaidina vartotojus, nes tapo mokama paslauga, o reklamos duomenų bazė neteikia visos informacijos. Komisijos vicepirmininkė Henna Virkkunen pabrėžė, kad bauda „nėra apie cenzūrą, o apie skaidrumą“, tačiau JAV pareigūnai mano priešingai – jog tai bandymas bausti už atsisakymą cenzūruoti turinį.
„Gandai sklando, kad ES nubaus „X“ šimtais milijonų už tai, kad ji neįsitraukia į cenzūrą. ES turėtų ginti žodžio laisvę, o ne pulti Amerikos įmones dėl niekinio preteksto“, – socialiniame tinkle rašė JAV viceprezidentas J. D. Vance. „Labai vertinu,“ – atsakė jam E. Muskas.
Vašingtono požiūriu, Briuselis taiko savo skaitmeninius įstatymus kaip politinių įrankių arsenalą prieš Amerikos technologijų sektorių, tuo metu kai DSA leidžia baudas iki 6 proc. bendrovės pasaulinių pajamų.
Europoje sprendimas laikomas būtinu, dešinieji jį vadina biurokratiniu piktnaudžiavimu
Europos Komisija tvirtina, kad jos veiksmai yra „proporcingi“ ir siekia „užtikrinti įstatymo vykdymą“. Vis dėlto reakcijos iš Europos dešiniųjų buvo itin aštrios. „Kai Briuselio valdovai pralaimi ginčą, jie griebiasi baudų. Europai reikia žodžio laisvės, o ne neatskaitingų biurokratų, nusprendžiančių, ką galime skaityti ar sakyti,“ – rašė Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas.
„Pagarba Elonui Muskui už tai, kad jis laikėsi savo pozicijos,“ – pridūrė jis, pagerbdamas E. Musko pastangas išlaikyti laisvos kalbos principus.
Vokietijos partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderė A. Weidel platformoje komentavo situaciją ir Marco Rubio atsaką į $140 milijono baudą teigdama, kad „Europos Komisija mėgsta cenzūrą ir piliečių stebėjimą“.
„Europos Komisija nori nutildyti kritiškus balsus, ribodama žodžio laisvę. Štai apie ką čia kalbama!“
Trijų euroskeptiškų grupių – Europos konservatorių ir reformistų (ECR), Patriotų už Europą ir Europos suverenių tautų – atstovai Europos Parlamente paskelbė, kad Briuselis turi liautis naudoti skaitmeninius įstatymus kaip ginklą prieš nacionalines laisves.
„Įstatymas, kuriame nėra teisinio aiškumo, rizikuoja tapti politinės valios įrankiu,“ – pareiškė ECR bendrapirmininkas N. Procaccini, atsiliepdamas į JAV kritiką.
Transatlantinis ginčas gilina politines priešpriešas
Bauda „X“ tapo naujausiu transatlantinio nesutarimo dėl žodžio laisvės ir skaitmeninės suvereniteto sampratos pavyzdžiu. JAV administracija pabrėžia, kad žodžio laisvė yra pamatinė Vakarų vertybė, kurios negali riboti nei valstybė, nei biurokratinės institucijos.
„Amerikai nereikia pamokų apie tai, ką leidžiama sakyti internete – ypač ne iš Europos biurokratų,“ – sakė Valstybės departamento atstovas Marco Rubio, ragindamas ES „nutraukti puolimą prieš Amerikos bendroves“.
Tuo tarpu Briuselis siekia parodyti, kad geba savarankiškai reguliuoti globalias platformas, kurios, Komisijos nuomone, „kelia riziką demokratijai“. Tačiau ši logika kelia klausimų net Europoje: daug politikų įžvelgia pavojų, kad ES reguliavimas virs centrinės valdžios kontrole internete. Ne viena politinė jėga šią situaciją vertina kaip dar vieną įrodymą, jog Briuselis tolsta nuo realių piliečių rūpesčių.
Nuo „Brexit“ laikų stiprėjančios dešiniosios partijos ragina grąžinti politinę ir teisinę atsakomybę į nacionalinius parlamentus. Jų akimis, ES tampa nebe demokratijos garantu, o struktūra, kurioje sprendimus priima pareigūnai, neturintys tiesioginio rinkėjų mandato. DSA byla šiems argumentams suteikė naują impulsą – E. Muskas tapo savotišku simboliu pasipriešinimo biurokratiniam spaudimui.
„Komisijos ataka prieš „X“ parodo viską,“ – reziumavo V. Orbánas. „Europa turi būti laisva nuo cenzūros, o jos žmonės – nuo baimės kalbėti.“
