Individuali veikla privaloma jei galutinis tikslas – uždarbis
Įsivaizduokite, kad kiekvienas jūsų socialinių tinklų įrašas gali tapti ne tik sekėjų pramoga, bet ir tikra ekonomine veikla. Influenceriai – arba nuomonės formuotojai – šiandien ne tik kuria turinį ir dalijasi patarimais, bet ir gauna pajamas už prekių ar paslaugų reklamą, tiek pinigais, tiek natūra. Todėl Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) aiškiai reglamentuoja, kaip tokia veikla turi būti apskaitoma, kokios prievolės kyla ir kaip tinkamai deklaruoti pajamas bei išlaidas.
Jeigu asmuo planuoja vykdyti influencerio veiklą – reklamuoti produktus ar kurti turinį, kurio pagrindinis tikslas yra pardavimai ar reklama – jis privalo registruoti individualią veiklą.
Registracijos metu būtina pasirinkti tinkamą ekonominės veiklos rūšies (EVRK) kodą. VMI rekomenduoja naudoti kodą 73.00.00 – „Reklamos, rinkos tyrimų ir viešųjų ryšių veikla“ arba 73.10.00 – „Reklama“. Registracijos prašymą galima pateikti per VMI elektronines paslaugas arba tiesiogiai padalinyje[1].
Pajamomis laikomas ir apsikeitimas paslaugomis
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pajamos, gaunamos natūra – pavyzdžiui, prekės ar paslaugos mainais už reklamos paslaugas – taip pat laikomos pajamomis. Tokios pajamos privalo būti deklaruojamos kaip gautos iš individualios veiklos ir apmokestinamos pagal galiojančias taisykles. Tai reiškia, kad net jei influenceris negauna piniginio atlygio, gautos prekės ar paslaugos turi būti įtrauktos į pajamų deklaraciją.
Jeigu influencerio veikla registruota kaip individuali, jis gali pripažinti tam tikras išlaidas kaip leidžiamus atskaitymus. Tai gali būti filmavimo ar fotografavimo patalpų nuoma, fotografų, videografų, stilistų ar makiažo specialistų paslaugos, reklaminės medžiagos gamyba, įranga, rekvizitai ir kiti būtini reklamos kūrimui elementai.
VMI skelbia, visos išlaidos turi būti dokumentuotos – būtini kvitai, sąskaitos, sutartys su paslaugų teikėjais. Alternatyva faktinių išlaidų dokumentavimui yra supaprastintas 30 % atskaitymas nuo gautų pajamų, kai papildomų dokumentų pateikti nereikia.
Deklaruojant išlaidas taip pat taikomi apribojimai
Be to, influencerio veikla gali būti PVM objektu. Jei per kalendorinius metus bendros apmokestinamos paslaugos ar prekės viršija 45 000 eurų, privaloma registruotis PVM mokėtoju. Panašiai, jei perkant prekes iš kitų ES valstybių viršijama 14 000 eurų riba, kyla registracijos prievolė. Jei influenceris veikia per juridinį asmenį, pvz., UAB ar mažąją bendriją, registracijos ir apskaitos reikalavimai priklauso juridiniam asmeniui.
Svarbu žinoti, kad ne visos išlaidos gali būti pripažįstamos leidžiamomis. Prabangūs rūbai, kosmetika, asmeninio pobūdžio kelionės ar pramogos, jei nėra tiesiogiai susijusios su reklamos paslaugos teikimu, nėra atskaitomos. Panašiai automobiliai ar nekilnojamasis turtas, nenaudojami tiesiogiai reklamos veiklai, taip pat negali būti laikomi leidžiamomis išlaidomis.
VMI reglamentas aiškiai rodo, kad influencerio veikla nėra „šiaip hobis“. Jei iš jos gaunamos pajamos ar mainais gaunamos prekės, tai laikoma ekonomine veikla su visomis mokesčių deklaravimo ir apskaitos prievolėmis. Influenceriai privalo registruoti veiklą, tinkamai deklaruoti pajamas, dokumentuoti išlaidas arba pasirinkti supaprastintą 30 % atskaitymą, o kai taikoma – registruotis PVM mokėtoju. Konsultacija su VDA dėl EVRK kodo pasirinkimo bei su buhalteriu ar mokesčių konsultantu padeda išvengti netikėtumų ir užtikrina teisingą apskaitą.
Už vieną reklamą daugiau uždirba nei kiti per mėnesį?
Ne paslaptis ir tai, kad nuomonės formuotojo veikla – bene viena pelningiausių šiuo metu Lietuvoje. Štai dar balandžio mėnesį nuomonės formuotojų marketingo agentūros Influenceriai.lt verslo plėtros vadovė Fausta Barauskaitė teigė, kad nors ir užmokestis už reklamą priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant auditoriją, pasirinktą nišą bei turinio sudėtingumą, kartais šis gali viršyti net ir kai kurių lietuvių gaunamą mėnesio atlyginimą[2].
„Priklausomai nuo sekėjų skaičiaus bei kitų veiksnių, pastaraisiais metais nuomonės formuotojų įkainiai už vieną turinio vienetą Lietuvoje svyruoja nuo 100 iki 5 000 eurų, Latvijoje – nuo 100 iki 1 700 eurų, o Estijoje – nuo 100 iki 1 300 eurų“, – teigė agentūros vadovė.
