Daugiausiai sostinės gyventojai išleidžia būstui ir maistui
Brangstant pragyvenimo išlaidoms, lietuviai vis dažniau diskutuoja – tai kokia yra ta suma „X“, kurią būtų realu uždirbti ir tiek gaudamas jaustumeisi daugmaž saugus, galėtum gyventi ne tik „nuo algos iki algos“? Socialiniuose tinkluose, ypač platformoje„Reddit“, vilniečiai dalijasi skirtingomis nuomonėmis.
Vieni teigia, kad pakanka 1,5–1,7 tūkst. eurų į rankas, kiti mano, kad norint gyventi patogiai, kaupti santaupas ir turėti finansinę laisvę, reikia 2 tūkst. eurų ar daugiau. Kai kurie pabrėžia, kad gyvenimo stilius smarkiai veikia išlaidas: nevartojant alkoholio, nerūkant ir gaminantis maistą namie galima sutaupyti net turint mažesnį atlyginimą[1].
Analizuojant tipinių vilniečių mėnesio išlaidas, didžiausią dalį sudaro būstas (35–50% pajamų), po jo seka maistas (20–25%), o transportas – apie 10–15%. Viešasis transportas kainuoja apie 30–40 eurų per mėnesį, nuosavo automobilio išlaikymas – 250–350 eurų, o jei automobilis pirktas lizingu, išlaidos dar didėja. Papildomos išlaidos, tokios kaip pramogos, drabužiai, kelionės ar vaiko išlaidos, priklauso nuo individualių poreikių.
Ekspertai pažymi, kad vieno konkretus atlyginimas visiems nėra tinkamas. SEB banko finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė teigia, kad vidutinė alga vilniečiui (~2025 m.) siekia apie 1,6 tūkst. eurų į rankas, ir tokia suma užtenka padengti bazines išlaidas. Norint turėti finansinę laisvę, sutaupyti ir gyventi patogiau, reikėtų uždirbti 1,8–2 tūkst. eurų ar daugiau.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pateikia dviejų asmenų šeimos pavyzdį: būsto nuoma ar paskolos įmoka sostinėje siekia apie 500–600 eurų, maistui porai reikia 500–600 eurų per mėnesį, tad būtiniems poreikiams patenkinti Vilniuje porai reikia apie 1 230–1 480 eurų.
Santaupos – labai svarbi asmeninio saugumo dalis
Vis dėlto, kad ir kiek beuždirbtum, labai svarbu yra turėti ir vadinamą finansinę pagalvę. Finansinis rezervas, apimantis 3–6 mėnesių išlaidų sumą, suteikia saugumą, laisvę ir ramybę nenumatytais atvejais. Visgi, nors sukaupti kartais gali pasirodyti per sunku, ekspertai rekomenduoja bent jau pradėti.
„Svarbiausia, kad žmogus pradėtų kaupti rezervą, nes pradžia – pusė darbo. Pavykus sukaupti pirmąjį 1 000 eurų, atsiranda tikėjimas savimi bei geras jausmas, kad gali sukaupti. Tai tampa didele motyvacija nesustoti ir tęsti toliau“, – teigė S. Strockytė-Varnė.
Taigi, baziniam pragyvenimui Vilniuje vidutiniškai reikia apie 1,6 tūkst. eurų, o norint gyventi patogiai ir mažiau save varžant bei atsidėti taupymui – 1,8–2 tūkst. eurų, o kokybiškam gyvenimui kai kurie ekspertai rekomenduoja 3 tūkst. eurų ar daugiau.
Didžiausi išlaidų punktai – būstas ir maistas, o likusias išlaidas galima optimizuoti priklausomai nuo poreikių ir gyvenimo stiliaus.
Apie panašias pajamas kalbama ir visos Lietuvos mąstu
Vidutinė mėnesio alga Lietuvoje šiuo metu siekia apie 2,3 tūkst. eurų „ant popieriaus“, tačiau daugelis gyventojų vis dar nesijaučia finansiškai saugūs. Net uždirbant tokią sumą dažnai sunku patenkinti ne tik bazinius poreikius, bet ir taupyti ar investuoti, nes kartu su pajamomis auga ir įvairūs mokesčiai.
O gyvenimas oriai, pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovės D. Jakutavičės, reiškia stabilias pajamas, leidžiančias sveikai maitintis, leisti laiką su šeima, atostogauti bei jaustis finansiškai saugiai. Šeimai su dviem suaugusiais ir vienu ar dviem vaikais, norint tokio gyvenimo Lietuvoje, reikėtų gauti 2,5–3 tūkst. eurų „į rankas“ per mėnesį.
Asmeninio finansinio saugumo ekspertė V. Tauraitė pasiūlė vadovautis taisykle „50-30-20“, pagal kurią pusę pajamų skiriama būtinosioms išlaidoms, trečdalį – laisvalaikiui ir kintamoms išlaidoms, o likusi dalis – taupymui ar investicijoms.
Regionai atsilieka nuo didmiesčių
Ir, nors tendencijos visoje šalyje panašios, regionuose vis dar jaučiama atlyginimų atskirtis. Trečiąjį šių metų ketvirtį tarp Sostinės ir Vidurio–Vakarų Lietuvos regionų vidutinis darbo užmokestis skyrėsi 414 eurų, o per ketvirtį šis skirtumas sumažėjo 29 eurais. Vidutinė mėnesio alga iki mokesčių Sostinės regione siekė 2657,2 euro, Vidurio ir Vakarų Lietuvos – 2243,5 euro, o „į rankas“ darbuotojai gavo atitinkamai 1615,1 ir 1388,6 euro[2].
Per ketvirtį labiausiai atlyginimai augo Utenos ir Marijampolės apskrityse (po 3,1 %), mažiausiai – Vilniaus apskrityje (0,9 %). Aukščiausią vidutinę algą gavo Vilniaus apskrities darbuotojai – 2657,2 euro, mažiausią – Marijampolės apskrities darbuotojai – 1997,7 euro. Savivaldybėse atlyginimai augo nuo 0,1 % Kėdainių rajone iki 6,9 % Rietave, o aukščiausia savivaldybės alga buvo Vilniaus mieste – 2737,8 euro, žemiausia – Zarasų rajone – 1777,9 euro.
Metinis atlyginimų augimas trečiąjį ketvirtį buvo matomas visose savivaldybėse: nuo 3 % Pagėgiuose iki 16,3 % Visagine. Poveikį atlyginimų pokyčiams darė padidinta minimali alga, biudžetinių įstaigų minimalūs pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka, didesnės darbų apimtys, sezoniniai svyravimai bei kiti veiksniai.
