Mažosios savivaldybės tuštėja: konkursai kartojami po 5 kartus, o specialistai važiuoja dirbti dešimtis kilometrų
Pastaruoju metu vis daugiau Lietuvos savivaldybių susiduria su rimta žmogiškųjų išteklių problema – kvalifikuotų specialistų paieška užsitęsia mėnesiams ar net metams, o kai kurios pozicijos lieka neužpildytos nepaisant kartojamų konkursų ir siūlomų papildomų naudų. Mažesnėse, nuo regionų centrų nutolusiose savivaldybėse darbuotojų trūkumas ypač ryškus: kandidatus atbaido žemesni atlyginimai ir sudėtinga konkurencija su privačiu sektoriumi.
Pavyzdžiui, Šakiuose jau ketverius metus nepavyksta rasti inžinieriaus, stringa IT procesų modernizavimas, nors siūlomos tokios naudos kaip nemokamas baseino lankymas, nuotolinio darbo galimybės ar sveikatinimo dienos[1].
Panaši situacija kartojasi ir kitur – Vilkaviškyje specialistų pritraukti padeda tik gera darbo atmosfera, tačiau trūksta gydytojų, kraštovaizdžio architektų ir melioracijos srities darbuotojų, kuriuos dažnai tenka mokyti nuo nulio. Kalvarijoje, nepaisant siūlomo profesinio draudimo ir lankstaus darbo grafiko, darbuotojai važinėja net po keliasdešimt kilometrų, o darbo patrauklumas priklauso nuo realaus pareigų įdomumo.
Alytaus rajone taip pat fiksuojamas didelis konkursų kartojimas ir darbuotojų kaita, nors savivaldybė stengiasi motyvuoti geresnėmis nedarbingumo išmokomis bei mokymais. Nacionaliniu mastu situacija išlieka sudėtinga – šalyje skaičiuojama daugiau kaip pusė tūkstančio laisvų valstybės tarnautojų vietų ir dar šimtas daugiau trūkstamų darbuotojų pagal darbo sutartis, o aiškaus sprendimo, kaip ženkliai pagerinti specialistų pritraukimą į mažesnes savivaldybes, kol kas nėra.
Kiek uždirba savivaldybės darbuotojai?
Savo ruožtu panagrinėjome trijų didžiausių Lietuvos savivaldybių – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – darbuotojų atlyginimus.
Vilniaus miesto savivaldybėje dirbantys karjeros valstybės tarnautojai priklausomai nuo pareigybių gali uždirbti nuo 3 713 (seniūno pavaduotojas) iki 4 263 eurų (skyriaus vedėjas) neatskaičius mokesčių[2].
Štai Kauno miesto savivaldybėje žiūrint karjeros valstybės tarnautojų pareigybes, darbo užmokestis svyruoja nuo 2 584 (tiek gauna vyresnysis specialistas) iki 5 678 eurų (administracijos direktoriaus pavaduotojas)[3].
Kontrolės ir audito tarnyboje dirbantys asmenys gali uždirbti nuo 2 321 (specialistas) iki 4 999 eurų (savivaldybės kontrolierius).
Tuo tarpu Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, priklausomai nuo pareigybės lygio, uždirba nuo 1 375 iki 2 971 Eur (1 lygis), nuo 1 714 iki 3 714 eurų (2 lygis), nuo 2 142 iki 4 642 eurų (3 lygis) bei nuo 3 214 iki 5 356 eurų (4 lygis)[4].
Kitąmet kils valstybės tarnautojų algos: didžiausias šuolis per dešimtmetį
2026-aisiais valstybės tarnautojai taps viena labiausiai finansiškai stiprinamų grupių valstybės biudžete, nes Vyriausybė aiškiai deklaruoja tikslą sustiprinti viešojo sektoriaus konkurencingumą ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus. Rekordiniame 27,5 mlrd. eurų biudžete numatytas reikšmingas darbo užmokesčio fondų augimas visoms valstybės tarnybos struktūroms – nuo statutinių pareigūnų iki administracinių darbuotojų.
Didžiausias dėmesys skiriamas toms tarnyboms, kurios pastaruosius metus susiduria su išaugusiu personalo trūkumu ir pareigybių neužpildymu. Statutiniams pareigūnams – policijos, pasienio, priešgaisrinės apsaugos sektoriuose – vidutinis atlyginimo padidėjimas sieks apie 110 eurų „į rankas“.
Administracinė valstybės tarnyba taip pat įtraukiama į bendrą darbo užmokesčio kėlimą, nes kartu su MMA augimu didėja ir pareiginės algos bazinis dydis, kuris yra pamatas tarnautojų algų skaičiavimui.
