Pateikė tris būdus kaip galima atsiskaityti gaminant elektrą
Metams ritantis į pabaigą paaiškėjo svarbūs pokyčiai saulės elektrinių savininkams – nuo 2026 metų pradžios keisis atsiskaitymo už elektros pasaugojimą tvarka. Naujus tarifus patvirtinusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nurodo, kad daugiausia pokyčių laukia vartotojų, prijungtų prie žemos įtampos tinklo – jiems paslauga brangs, o kai kuriais atvejais sumažės atgaunamos elektros kiekis.
Viena dažniausių atsiskaitymo formų – mokestis už susigrąžintą elektros kilovatvalandę – nuo 2026 m. žemos įtampos vartotojams didėja nuo 5,5 iki 6 centų už kWh, o vidutinės įtampos vartotojams ši kaina šiek tiek mažėja (nuo 2,6 iki 2,4 cento)[1].
Kitas variantas – mokestis pagal elektrinės leistiną generuoti galią – taip pat keičiasi: žemos įtampos tinklo vartotojai už vieną kilovatą per metus mokės 49,93 euro, o vidutinės įtampos tinklo naudotojai mokės mažiau nei iki šiol – 20 eurų vietoje buvusių 22,27 eurų.
Trečias būdas – atsiskaitymas dalimi sugeneruotos energijos – tampa mažiau palankus žemos įtampos tinklo savininkams. Nuo 2026 m. jie turės atiduoti 37 proc. pagamintos elektros (vietoje 35 proc.), o vidutinės įtampos vartotojų atiduodama dalis mažėja iki 21 proc. VERT teigimu, pokytį lėmė augančios elektros infrastruktūros ir tinklų priežiūros kainos, taip pat mažėjanti prognozuojama elektros rinkos kaina, kuri reiškia, kad kuo elektra pigesnė, tuo daugiau jos reikia atiduoti už pasaugojimą.

Brangiausiai mokės žemos įtampos tinklo savininkai
VERT pirmininkas Renatas Pocius teigia, kad populiariausias atsiskaitymo būdas – mokestis už susigrąžintą kWh – didės nuo 6,7 cento iki 7,3 cento už kWh, todėl daugeliui gaminančių vartotojų paslauga 2026 metais kainuos daugiau.
Žemiau pateikiame tarifų palyginimo lentelę (nuo 2026 m.):
| Atsiskaitymo būdas | Tinklo tipas | Dabartinė kaina | Nauja kaina | Pokytis |
| Mokestis už atgautą kWh | Žemos įtampos | 5,5 ct/kWh | 6 ct/kWh | Brangsta |
| Mokestis už atgautą kWh | Vidutinės įtampos | 2,6 ct/kWh | 2,4 ct/kWh | Pinga |
| Mokestis už galią (metinis) | Žemos įtampos | 47,46 Eur/kWh | 49,93 Eur/kWh | Brangsta |
| Mokestis už galią (metinis) | Vidutinės įtampos | 22,27 Eur/kWh | 20 Eur/kWh | Pinga |
| Atsiskaitymas energijos dalimi | Žemos įtampos | 35 % | 37 % | Daugiau atiduodama |
| Atsiskaitymas energijos dalimi | Vidutinės įtampos | 23 % | 21 % | Mažiau atiduodama |
Energetikos ministerija pasiūlė išlaikyti „net metering“ modelį ir kompensuoti tiekėjų nuostolius
Tuo tarpu rugsėjo pabaigoje pasirodė Tarptautinės energetikos agentūros rekomendacijos Lietuvai palaipsniui atsisakyti dvipusės elektros apskaitos (net metering) modelio, tačiau Energetikos ministerija nusprendė šią sistemą išlaikyti ir pasiūlė ją koreguoti, kad būtų suderinti gaminančių vartotojų, elektros tiekėjų ir viešojo intereso poreikiai[2].
Siūlomos įstatymų pataisos numato, kad dvipusė apskaita būtų pripažinta viešuosius interesus atitinkančia paslauga, finansuojama iš gaminančių vartotojų mokamos įmokos, kuri negalėtų viršyti 1 cento be PVM už 1 kWh į tinklą patiektos elektros. Likusiems vartotojams mokestis būtų apskaičiuojamas pagal gaminančių vartotojų teikiamą naudą.
Kainodarą prižiūrėtų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, o lėšų paskirstymą administruotų „Baltpool“. Numatyta, kad naujas modelis galėtų įsigalioti nuo 2026 m. balandžio, o kompensacijos tiekėjams būtų taikomos nuo 2027 m.
Pokyčių poreikis kilo po to, kai VERT nustatė, kad nepriklausomi elektros tiekėjai 2023 m. patyrė beveik 16 mln. eurų nuostolių aptarnaudami gaminančius vartotojus, nors šie sukūrė tik apie 11 mln. eurų naudos. Reguliuotojas buvo siūlęs įvesti papildomą mokestį arba ribą, už kokią kainą gamintojai galėtų parduoti elektrą, tačiau ministerija tikina, jog vartotojai, investavę į saulės elektrines, dėl pokyčių nenukentės ir „net metering“ sistema nebus keičiama į „net billing“.