Zelenskio bendražygiai krenta kaip lapai: Andrijus Jermakas iš artimiausio patikėtinio virto kaltintoju
Ukrainos prezidento administraciją penktadienį supurtė vienas didžiausių pastarųjų metų skandalų – atsistatydinimo pareiškimą įteikė Andrijus Yermakas, iki tol laikytas ne tik Volodymyro Zelenskio artimiausiu patikėtiniu, bet ir vienu įtakingiausių žmonių Kijeve.
Nors jo įtakos mastas Ukrainoje ne kartą buvo lyginamas su premjero ar net pavienių ministerijų galia, Jermakas, kaip aiškėja, iki paskutinės minutės tikėjo esąs nepajudinamas. Todėl akimirka, kai buvo paprašytas trauktis iš posto, virto emociniu sprogimu, kokio Zelenskio aplinkoje dar nebuvo regėta.
Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, pats Jermakas buvo taip tikras savo pozicija, kad žinia apie būtinybę rašyti atsistatydinimo prašymą sukėlė jam tikrą isterijos bangą. Prezidento komandos nariai, dalyvavę pokalbyje, teigė, kad jis daugiau nei pusvalandį liejo ant Zelenskio įžeidimus, priekaištus ir kaltinimus.
Šaltiniai leidiniui sakė, kad Jermakas „iki paskutinės akimirkos netikėjo, jog prezidentas galėtų jį pašalinti, ypač tokiu būdu“. Pasak jo aplinkos žmonių, labiausiai jį įskaudino tai, kad prezidentas, su kuriuo pastaruosius metus praktiškai bendrai valdė valstybę, nusigręžė.
Jermako emocinis protrūkis tik sustiprino Zelenskio apsisprendimą. Kaip primena šaltiniai, prezidentui tai toli gražu ne pirmas kartas, kai tenka atsisveikinti su artimais komandos nariais: anksčiau pasitraukė Andrijus Bohdanas, Ivanas Bakanovas, o net Serhijus Šefyras – žmogus, dažnai vadintas beveik „vyresniuoju Zelenskio broliu“. Tačiau Jermakui tai buvo pirmas toks asmeninis smūgis.
Visgi dauguma prezidento komandos narių pripažįsta, kad Zelenskis, vos tik Jermakas pasitraukė, tarsi sugrįžo į ankstyvąjį savo karo metų modusą – veiklų, ryžtingą, susitelkusį. Vienas prezidento patarėjų taip apibūdino atmosferą: „Jis vėl kaip 2022-ųjų vasario 24-ąją. Energingas ir užsidegęs, o mes visi kartu su juo.“
Kova su korupcija: kratos, spaudimas ir žlugusi šėšėlinė įtaka
A. Yermako nušalinimas įvyko ne šiaip. Dabar Ukrianoje chaosas, nes plačiai skamba pavardės minimos antikorupcinėje byloje, kurią tiria dvi griežčiausios šalies institucijos: Nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) ir Specialioji antikorupcijos prokuratūra (SAPO).
Penktadienio rytą pareigūnai atliko kratas Jermako rezidencijoje prezidento komplekse, o, pasak žiniasklaidos, ir jo biure. Pats Jermakas patvirtino tik namų kratą, tvirtino bendradarbiaująs ir nesantis įtariamas, tačiau tai nesukliudė kilti politinei audrai.
Viešumoje kratos buvo interpretuojamos kaip ženklas, kad Ukrainos valdžia rimtai gina antikorupcijos reformą – ypač svarbią šiuo metu, kai Kijevui daromas spaudimas iš JAV ir Europos Sąjungos dėl taikos derybų bei tolesnės paramos. Tačiau vidinėje politikoje ši byla tapo tiksinčia bomba: keli įtakingi Zelenskio partijos nariai viešai pareikalavo, kad Jermakas turėtų prisiimti politinę atsakomybę ir trauktis.
Savaime suprantama, jis buvo laikomas ne tik administracijos vadovu, bet ir pagrindiniu „vartininku“ į prezidento kabinetą – žmogumi, kurio žodis turėjo lemiamą įtaką aukščiausiems paskyrimams, įskaitant ministrus, premjerus ir svarbius valdininkus. „Ukrainska Pravda“ rašo, kad Jermakas ypač atkakliai siekė į įvairias pozicijas paskirti sau lojalius asmenis. Tačiau tada, kai jam pačiam prireikė užtarėjų, neatsirado nė vieno.
Naujas etapas V. Zelenskio administracijoje: kas bus įpėdiniu?
Zelenskis paskelbė priėmęs Jermako atsistatydinimą ir pradėjęs administracijos „perkrovą“. Viešai prezidentas pareiškė, kad valstybė yra aukščiau asmenų ir kad artimiausiomis dienomis vyks konsultacijos dėl naujo administracijos vadovo.
Politiniuose užkulisiuose jau minimos kelios pavardės: transporto ministras Mychailas Fedorovas, gynybos ministras Denysas Šmyhalis, Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas ar prezidento biuro pareigūnas Pavlas Palisa. Neatmetama ir galimybė, kad institucijai vadovaus pirmasis vicepremjeras Serhijus Kyslycia.
Pačiam Jermakui trauktis teko skandalo akivaizdoje – tą pačią dieną, kai buvo atliekamos kratos, jis paskelbė prisijungiantis prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų. Kol kas nėra aišku, ar jam bus pareikšti kokie nors įtarimai, tačiau aišku viena: žmogus, laikytas vienu įtakingiausių Zelenskio epochos veikėjų, prarado savo poziciją, o kartu – ir įtaką, kuri daugelį metų atrodė nepaliečiama.
Ši istorija tampa vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip karo ir politinio spaudimo fone subyra net tvirčiausi ryšiai, o valdžios aparatas keičia formą greičiau, nei gali apsiprasti net aukščiausi jo veikėjai.
