Siūloma gausi išmoka specialisto persikėlimo išlaidoms padengti
Lietuva žengia žingsnį, siekdama pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus – nuo šiol iš užsienio šalių atvykstantys nauji darbuotojai gali gauti daugiau nei 4 200 eurų finansinę pagalbą persikėlimo išlaidoms padengti. Išmoka prieinama tiems, kurie įsidarbina Lietuvos įmonėje ir dirba nuo šešių mėnesių iki dvejų metų.
Baltijos šalyse Lietuva išsiskiria paprasta ir tiesiogine sistema. Tuo metu Estija supaprastina įdarbinimo procedūras, bet nesiūlo grynųjų persikėlimo išlaidoms, o Latvija siūlo verslo subsidijas bei investicines rezidencijos programas, tačiau ne tiesiogines išmokas darbuotojams. Lietuvoje reikia tik įsidarbinti, persikelti ir pateikti paraišką – finansinė parama skiriama tiesiogiai specialistui, o ne įmonei[1].
Norint gauti 4 255 Eur dydžio kompensaciją, reikia turėti neapibrėžtos trukmės darbo sutartį su Lietuvos įmone, per pirmuosius šešis mėnesius uždirbti bent tiek pat bruto arba daugiau nei vidutinis įmonės atlyginimas, dirbti vienoje iš aukštos pridėtinės vertės profesijų (IT, inžinerija, gyvybės mokslai) ir nebuvo nuolatinis gyventojas Lietuvoje pastaruosius penkerius metus. Oficialus profesijų sąrašas apima tokias sritis kaip programų kūrimas, biotechnologijų tyrimai ir kitas inovatyvias specialybes.
Lietuvoje auga IT ir inovacijų sektoriaus paslaugų poreikis
Ši iniciatyva puikiai dera su Lietuvos technologijų ir inovacijų sektoriaus augimu. ICT sektorius sudaro 5,1% šalies BVP, įdarbindamas daugiau nei 60 tūkstančių specialistų. Lietuvoje veikia per 270 fintech įmonių, aptarnaujančių daugiau nei 27 milijonus vartotojų, taip pat tarptautinės kompanijos kaip „Wix“, „Revolut“, „Vinted“ ir „Nasdaq“ bei sparčiai augantys startuoliai – „KiloHealth“, „Oxylabs“, „Surfshark“. Karjeros galimybės čia leidžia kurti produktus ir paslaugas globaliu mastu.
Lietuva taip pat palengvina persikėlimą praktinėmis priemonėmis. Aukštos kvalifikacijos ne ES piliečiams siūloma „Blue Card“ procedūra, o ne ES verslininkams – „Startup Visa“. Vilniuje ir Klaipėdoje veikia Tarptautinės namai, kur galima vienoje vietoje sutvarkyti leidimus, socialinę apsaugą, mokesčius ir darbo klausimus, taip supaprastinant integraciją į šalį.
Lietuva pirmoji pasiūlė išmokas
Kaip skelbiama, paraišką galima pateikti internetu per elektroninius valdžios vartus (angl. E-Government) portalą, tiesiogiai darbo biržos biure, el. paštu su kvalifikuotu elektroniniu parašu arba paštu siunčiant pasirašytą dokumentą.
Lietuva yra vienintelė Baltijos šalis, siūlanti tiesiogines persikėlimo išmokas specialistams, o tai atspindi šalies strategiją pritraukti ir išlaikyti tarptautinį talentą. Aukštos kvalifikacijos specialistams IT, mokslo ar inžinerijos srityse ši programa suteikia aiškią galimybę ne tik persikelti, bet ir kurti karjerą šalies sparčiai augančiuose sektoriuose.
Kuruoja VšĮ „Investuok Lietuvoje“?
Norint labiau paanalizuoti, kas ta įstaiga, siūlanti išmokas specialistų iš užsienio įsikūrimui Lietuvoje, nukreipiama į VšĮ „Investuok Lietuvoje“ internetinę svetainę.
Remiantis Rekvizitai.lt viešai pateiktais duomenimis, šios įstaigos generalinis direktorius yra Elijus Čivilis, o įstaigoje dirba 118 darbuotojų, kur vidutinis atlyginimas siekia 3 634,24 eurus[2].
Įdomu dar ir tai, kad nuo pat 2009-ųjų „Investuok Lietuvoje“ dalyvavusi 8 civilinėse bylose, iš kurių vienoje – kaip kreditorius, 4 – kaip atsakovas ir 3-ose – kaip ieškovas.
Paskutinėje byloje kaip atsakovas įstaiga dalyvavo 2018 m. – čia, kaip nurodoma, byla buvo kelta dėl viešųjų pirkimų sąlygų neteisėtumo.
Taip pat 2014-aisiais byla buvo kelta dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, 2011-aisiais – dėl supaprastinto atviro viešojo pirkimo konkurso bei 2009 m. dėl įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras.
Vertėtų paminėti, kad įstaigos dalininkas yra ir LR ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri, 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, padarė 71 029 eurų įnašą ir dar tokio pačio dydžio įnašą – pernai metais.
„VšĮ „Investuok Lietuvoje“ savo 2024 m. veiklos ataskaitoje nurodo, kad vienas reikšmingiausių metų projektų buvo bendradarbiavimo pradžia su gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“. Buvo pasirašytos sutartys dėl 155 mm artilerijos šaudmenų gamyklos statybos Lietuvoje, o projektas oficialiai įvardytas kaip valstybinės svarbos[3].
Gamykla numatyta netoli Baisogalos, jai skirta apie 340 hektarų teritorija, o planuojama investicijų vertė siekia nuo 180 mln. iki maždaug 300 mln. eurų. Šis projektas laikomas strategiškai svarbiu, nes padės užtikrinti Lietuvos ir sąjungininkų gynybos poreikius bei sumažins priklausomybę nuo užsienio tiekėjų.
Migrantai – nebeatsiejama darbo rinkos dalis
Tuo tarpu vis didesnę dalį Lietuvoje dirbančių asmenų sudaro migrantai, daugiausia iš Baltarusijos ir Ukrainos, taip pat iš Uzbekistano, Rusijos, Tadžikistano ir Indijos. Jie daugiausia dirba transporto, sandėliavimo, statybos ir gamybos sektoriuose, dažniausiai vidutinės kvalifikacijos darbus, o vyrai dominuoja.
Aukštos kvalifikacijos migrantai uždirba šiek tiek daugiau nei lietuviai, vidutinės – mažiau, žemos kvalifikacijos darbuose skirtumai nedideli. Dauguma gauna 1 501–2 000 eurų atlyginimą, o jų vaidmuo darbo rinkoje auga, nors atlyginimų disproporcija ir sektorių pasiskirstymas gali kelti socialinės bei ekonominės nelygybės riziką.
O šiemet Lietuva turi apsispręsti dėl ES migracijos pakto – priimti 160 migrantų arba sumokėti po 20 tūkst. eurų už kiekvieną. Parlamentarų nuomonės skiriasi: vieni siūlo nepriimti dėl saugumo, kiti – priimti tik kvalifikuotus ir kultūriškai artimus atvykėlius. Realus migrantų skaičius gali būti didesnis nei oficialiai skelbiama, dalis jų pasilieka su studijų vizomis, o Lietuva pagal MIPEX indeksą išlieka viena prasčiausiai migrantus integruojančių ES šalių.
