Vaiko paėmimas iš tėvų nėra toks paprastas procesas?
Praėjusią savaitę Lietuvoje ūžė iš Klaipėdos ligoninės nuo motinos atskirto vos kelių dienų amžiaus kūdikio drama. Įvykis sukėlė didelį rezonansą, o galiausiai mažylis buvo sugrąžintas motinai. Visgi toks sprendimas, kaip pažymi teisininkai ir šeimos mediatoriai, yra itin kraštutinis ir taikomas tik esant ypatingoms aplinkybėms.
Teisininkė ir šeimos mediatorė Raimonda Joskaudienė akcentuoja, kad vaiko atėmimas be oficialaus sprendimo, dokumentų ir tyrimo – neįmanomas pagal įstatymus. „Negali ateiti ir vieną dieną paimti vaiką. Turi būti tyrimas, sprendimas, dokumentai, protokolai“, – pabrėžia specialistė.
R. Joskaudienės teigimu, tokie atvejai dažniausiai susiję su grėsmėmis vaiko sveikatai arba saugumui. „Šiuo atveju buvo nesusipratimas, bet pirmosiomis dienomis ryšys tarp motinos ir kūdikio yra labai svarbus. Jei vaikas nustoja būti maitinamas motinos pienu, tai gali turėti rimtų pasekmių“, – aiškina ji. Tokiais atvejais tėvai gali kreiptis į teismą dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo.
Vaiko teisių apsauga Lietuvoje yra griežtai reglamentuota
Pasak Raimondos, Lietuvoje vaiko teisių atėmimas yra itin griežtai reglamentuotas. „Įstatymai numato, kad vaiką galima paimti tik ekstremaliais atvejais, kai kyla reali grėsmė jo sveikatai ar gyvybei. Be dokumentų ar tyrimų tai negali įvykti“, – sako ji. Specialistė akcentuoja, kad teisinės procedūros turi būti skaidrios, o visuomenė turi būti informuota tik tiek, kiek leidžia vaiko saugumas.
Mediatorės praktika rodo, kad dauguma šeimos ginčų dėl vaikų sprendžiami taikiai, pasitelkiant mediaciją. „Mediacija leidžia šalis suderinti susitarimus dėl tėvų atsakomybės, vaikų globos, išlaikymo, turto dalybų, be teismo agonijos“, – aiškina teisininkė.
Tačiau ji pabrėžia, kad mediacija netinka, jei šeimoje buvo smurto atvejų, nes tokiose situacijose pokalbiai gali būti pavojingi.
Vis dažniau pilnai vaikais pasirūpina ir tėčiai
Be ekstremalių atvejų, dažniausiai vaikų globos klausimai sprendžiami pagal tėvų galimybes, vaikų amžių ir prisirišimą. Mažiems vaikams iki kelių metų dažniausiai suteikiama pirmenybė augti motinos globoje, tačiau vis dažniau praktikoje diegiamos lygių teisių schemos, kai vaikas gyvena po lygiai su abiem tėvais.
Šis atvejis Klaipėdoje primena, kad šeimos teisė – sudėtinga sritis, kurioje intervencijos vaikų atžvilgiu yra kraštutinė priemonė. Kaip pabrėžia R. Joskaudienė, svarbiausia – teisinė procedūra, dokumentacija ir vaiko interesų apsauga, o visuomenė turi suprasti, kad tokie sprendimai priimami tik ekstremaliose situacijose.
Plačiau žiūrėkite laidoje (NE)Standartai:
