Jaunimui po mokslų rasti darbą tampa vis sudėtingiau, nepaisant to ar turi aukštąjį išsilavinimą
Naujausi Eurostat duomenys rodo, kad 2024 m. net 11 % visų 15–29 m. jaunuolių ES nebuvo nei įsidarbinę, nei mokėsi. Ši grupė vadinama NEET – tai jaunuoliai, kurie neranda savo vietos darbo rinkoje, bet taip pat nėra įtraukti į jokias studijas ar mokymus. Šis rodiklis yra kritiškai svarbus, nes žymi jaunų žmonių atotrūkį nuo ekonominio ir socialinio gyvenimo.
Pagal skirtingas amžiaus grupes rizika didėja su metais: vos 5,4 % 15–19 m. yra NEET, tačiau tarp 25–29 m. ši dalis išauga iki 14,6 % (p. 6). Tai rodo, kad jaunuoliams pereiti iš studijų į stabilų darbą darosi vis sunkiau – jie dažniau blaškosi tarp laikinų darbų, praktikos, papildomų studijų ar apskritai neranda veiklos[1].
Svarbus momentas: net jei aukštasis išsilavinimas paprastai sumažina nedarbo riziką, šiuolaikinis darbo rinkos neužtikrintumas reiškia, kad aukštoji mokykla nebėra garantija lengvai įsitvirtinti.
Lietuvos situacija išsiskiria: daugiau jaunimo lieka už borto neipasant didesnio išsilavinimo
Eurostat duomenys patvirtina nemalonią tendenciją – Lietuva yra tarp šalių, kur NEET rodiklis viršija ES vidurkį. 2024 m. Lietuvoje daugiau kaip 14 % jaunuolių (15–29 m.) nebuvo nei dirbantys, nei mokiniai. Tai vienas iš aukščiausių rodiklių visoje ES, panašus į Italijos, Graikijos ir Rumunijos rezultatus (p. 4–5).
Ypač neramina du aspektai:
Didžiausia NEET dalis Europoje – tarp vidurinį išsilavinimą turinčių Lietuvos jaunuolių
15–29 m. jaunuolių, baigusių vidurinę ar profesinę mokyklą, NEET lygis Lietuvoje pasiekia 17,9 % – tai yra aukščiausias rodiklis visoje ES (p. 7). Ši grupė dažnai „įstringa“: nepakanka kvalifikacijos aukštesnės pridėtinės vertės darbams, o darbo rinka jiems siūlo tik trumpalaikes ar žemos kvalifikacijos pozicijas.
Net ir aukštąjį išsilavinimą turintys jaunuoliai ne visuomet randa vietą
Nors aukštasis išsilavinimas aiškiai mažina riziką tapti NEET, Lietuvoje net ir šioje grupėje rodikliai nėra tokie žemi kaip Vakarų Europoje. Tuo metu, kai Švedijoje NEET tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių siekia vos 3,7 %, Lietuvoje dalis taip pat išlieka reikšminga (p. 7–8).
Ši statistika leidžia kalbėti apie „perdiplomavimo“ fenomeną – kai diplomas nebeužtikrina stabilaus darbo, nes darbo rinka nepajėgia absorbuoti kvalifikuotų specialistų, o jaunuoliai priima darbus, neatitinkančius jų kompetencijų.
Socialiniai veiksniai gilina atotrūkį: lytis, gyvenamoji vieta ir ekonominė aplinka lemia didesnę riziką likti be darbo ir be studijų
Eurostat duomenys rodo aiškias struktūrines problemas, kurios lemia, kad net turint išsilavinimą jauniems žmonėms tampa sunku įsitvirtinti darbo rinkoje.
2024 m. ES vidutiniškai 12,1 % jaunų moterų buvo NEET, palyginti su 10 % vyrų (p. 9). Vyresnėse amžiaus grupėse skirtumas drastiškai auga: tarp 25–29 metų moterų atotrūkis kai kuriose šalyse siekia net 22,9 procentinio punkto (p. 10–11). Dažniausia priežastis – šeimos priežiūros įsipareigojimai.
Miestuose gyvenantys jaunuoliai turi žymiai geresnes galimybes: ES mastu NEET miestuose siekia 10 %, tačiau kaimo vietovėse – 12,3 % (p. 14). Lietuva, kaip ir dauguma Rytų Europos valstybių, pasižymi ryškesne kaimo ir miesto atskirtimi, o tai reiškia, kad jaunuoliams regionuose sunkiau rasti darbą, profesinį mokymą ar aukštojo mokslo galimybes.
Pažeidžiamiausi – jaunuoliai iš žemesnes pajamas gaunančių šeimų
Dokumentas pabrėžia, kad NEET riziką didina:
- žemos šeimos pajamos,
- vieno iš tėvų nedarbas,
- augimas vienišo tėvo ar mamos šeimoje,
- negalia,
- migracija iš ne ES šalies.
Tai rodo, kad NEET – ne tik ekonominis, bet ir socialinis reiškinys, kuriam būdingi gilesni nelygybės sluoksniai. Aukštasis išsilavinimas vis dar mažina tikimybę atsidurti be darbo ar mokslų, tačiau jis nebėra patikimas bilietas į stabilų įsidarbinimą, ypač Lietuvoje, kur jaunimo NEET rodikliai išlieka vieni aukščiausių ES.
Darbo rinkos pokyčiai, globalios krizės, regioniniai skirtumai ir socialinės aplinkybės lemia, kad jaunuoliams reikia ne tik diplomo, bet ir:
- praktinės patirties,
- lankstaus mokymosi,
- kvalifikacijų, atitinkančių realų rinkos poreikį,
- socialinės paramos, padedančios įveikti nelygybę.
Kitaip tariant – aukštasis išsilavinimas yra svarbus, bet nepakankamas. Jis nebegarantuoja darbo, o tampa tik vienu iš reikalingų komponentų sudėtingoje jaunimo integracijos į darbo rinką dėlionėje.
Parengta remiantis Eurostat 2025 m. gegužės mėn. duomenimis.
