Š. Matijošaičio atsakas į tyrimą: bus dar apie ką rašyti greitu metu
Po pirmadienį žiniasklaidoje paskelbto tyrimo apie Kauno politiko ir verslininko Šarūno Matijošaičio supirkinėtas žemes, šis neliko skolingas ir savo socialiniuose tinkluose paskelbė įrašą prie STT durų, atsakydamas į jam mestus kaltinimus dėl galimų pažeidimų.
„Nu ką, tyrėjai? Visus trusikus išplovėt? Jungtinės pajėgos/organizuota grupė: Kauno konservatoriai, „Kas vyksta Kaune“, SIENA, Šarūnas Černiauskas, Tapinas/„Laisvės TV“ – prie tyrimo dirbo 14 žmonių. Kai griebiesi paskutinio šiaudo. Man labai gaila, kad tokie žmonės bando valdyti Lietuvą… Aš nieko nepavogiau, kaip matot, laisvėj dar. P. S. bus dar apie ką rašyti greitu metu, nemiegokit, nepraleiskit“, – savo feisbuko paskyroje į pradėtą tyrimą sureagavo jis[1].
Savo įkeltame įraše Kauno miesto mero sūnus neigė bet kokius pažeidimus ir teigė, kad žemes jam siūlė parduoti savanoriškai, o mokėta daugiau nei siūlė Nacionalinė žemės tarnyba.
Netrukus Š. Matijošaitis paskelbė ir dar vieną įrašą, kuriame filmavo, kaip eina į Šilainiuose įsikūrusią parduotuvę „Lidl“, joje nusiperka vaflių lakštų ir juos pristato į Kaune esančią TS-LKD būstinę[2].
Žurnalistinis tyrimas atskleidė keistus sandorius dėl žemių
Po žurnalistinio tyrimo, kuriame atskleista, kad Š. Matijošaitis per kelerius metus įsigijo dešimtis hektarų žemės Kaune ir Molėtų rajone bei gavo dovanų sklypų Svencelėje, kilo klausimų dėl šių sandorių aplinkybių[3].
Tyrimą atlikusios „Kas vyksta Kaune“, „Siena“ ir „Laisvės TV“ redakcijos nurodo, kad žemės buvo parduodamos netrukus po nuosavybės atkūrimo, dažnai už gerokai mažesnę nei rinkos kainą. Didžioji dalis turto atkeliavo iš vienos kaimynų šeimos, kuri prieš dešimtmečius gyveno greta Matijošaičių Vičiūnuose. Dalis sklypų buvo suformuoti Kauno savivaldybės laikotarpiu, kai miestui vadovavo Matijošaičio tėvas Visvaldas Matijošaitis.
Registrų centro duomenimis, už dalį sklypų buvo sumokėta vos kelios dešimtys eurų už arą, o po paskirties pakeitimo jų vertė išaugo iki dešimteriopai ar daugiau. Molėtų rajone iš viso įsigyta apie 15 hektarų žemės, o dalis vėliau parduota už beveik 150 tūkst. eurų. Pagrindinė žemės pardavėja – senjorė, kuri šiandien gyvena buvusiame savo šeimos name kaip uzufrukto teisės turėtoja ir situacijos viešai nekomentuoja.
Š. Matijošaitis tikina, kad visi sandoriai buvo teisėti, o kainas pasiūlė pati pardavėja. Jis aiškina, kad sklypų vertė padidėjo dėl atliktų investicijų ir sutvarkytos infrastruktūros. Nors anksčiau STT nurodė matanti rizikų žemės atkūrimo procese Kaune, prokurorai 2023 m. tyrimo nepradėjo, nenustatę teisės pažeidimų.
Sukruto ir Seimo liberalai
Po rugsėjo pabaigoje pasirodžiusių žurnalistinių tyrimų, atskleidusių Š. Matijošaičio supirkinėtas atkurtos nuosavybės žemes Kaune, Seimo liberalai inicijavo laikinąją tyrimo grupę Antikorupcijos komisijoje. Grupė aiškinsis galimas korupcines schemas savivaldybėje, viešuosius pirkimus ir politinės įtakos galimybę.
Tuo metu teismai jau priėmė vieną sprendimą – du Matijošaičių šeimos sklypai Kaune turi būti grąžinti valstybei dėl neteisėto pardavimo. STT duomenimis, per kelis metus beveik 200 atkurtų sklypų Kaune atsidūrė penkių asmenų grupėse, viena jų siejama su Matijošaičiais.
Kitos rezonansinės žemės istorijos sulaukė skirtingų institucijų vertinimų: prezidento patarėjos šeimos sklype Vilniuje konstatuotas valstybinės žemės užėmimas, o Austėjos Landsbergienės įmonės įsigijimo už 1 eurą tyrimas nepradėtas dėl formalių pažeidimų nebuvimo.
