Parlamentarų dėmesio centre atsidūrė V. Matijošaičio sūnaus sklypų supirkimai
Seimo liberalai inicijuoja laikinąją Antikorupcijos komisijos tyrimo grupę, siekdami ištirti galimus korupcinius veiksmus Kauno savivaldybėje. Tyrimas bus orientuotas į sklypų supirkimą iš atkurtos nuosavybės ir viešuosius pirkimus, kuriuos dažnai laimi įmonė „Autokausta“. Komisija taip pat renka informaciją iš įvairių institucijų, kad nustatytų, ar miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir jo aplinka galėjo pasinaudoti savo padėtimi.
Institucijos, tokios kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra ir Nacionalinė žemės tarnyba, konstatuoja, jog teisės aktų priemonių pažaboti tokias schemas trūksta. Antikorupcijos komisijos narys Vitalijus Gailius pažymi, kad mero sūnus, dirbantis tarybos nariu, supirkinėja neseniai grąžintus sklypus, o parlamentas privalo imtis atsakomybės, kad būtų sustabdytas galimas piktnaudžiavimas[1].
Rekomendacijos Kauno savivaldybei dažnai lieka neįgyvendintos. Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Viešųjų pirkimų tarnyba informavo miesto administraciją apie rizikas, tačiau savivaldybė nesvarstė etikos klausimų ir nepagerino viešųjų pirkimų procesų.
Po žurnalistinio tyrimo apie įtarimų keliančius sandorius politikai kvietė tarybos narį į antikorupcijos komisijos posėdį, tačiau jis iki šiol neatsakė į klausimus apie sklypo pardavimą prekybos centrui „Lidl“.
Teismas įpareigojo Matijošaičių šeimą grąžinti Kauno sklypus valstybei
Tuo tarpu pernai metų spalį Regionų administracinis teismas nusprendė, kad Šarūno Matijošaičio, Kauno miesto tarybos nario, ir jo sutuoktinės įsigyti du Kauno sklypai turi būti grąžinti valstybei[2].
Teismas pripažino negaliojančią pirkimo-pardavimo sutartį, nes žemė 2019 m. buvo atkurtos nuosavybės teises turėjusiam fiziniam asmeniui, kuris neturėjo teisės ją parduoti tretiesiems asmenims. Valstybė perėmė sklypus, o pirkėjams pažadėta atlyginti.
Sprendimas yra dalis platesnio žemės privatizavimo Kaune tyrimo, kuriame, pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos, 2016–2022 m. beveik 200 sklypų pateko į penkių asmenų grupių rankas, iš kurių viena susijusi su V. Matijošaičio šeima.
LRT tyrimas atskleidė, kad beveik kas šeštas Kauno mieste atkurtos nuosavybės sklypas per kelis mėnesius atsidurdavo Š. Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose. Pats Š. Matijošaitis teigia, kad turtas įsigytas teisėtai.
Inspekcija: šalies vadovo patarėjos sklypas Pavilnių parke neteisėtai užėmė valstybės žemę
O štai rugsėjo pradžioje Statybos inspekcija nustatė, kad sostinės Pavilnių regioniniame parke neteisėtai praplėstos šalies vadovo patarėjos Sofijos Armoškaitės-Godliauskienės sklypo ribos[3].
Tyrimas atskleidė, kad dalis nesuformuotos valstybinės žemės, priklausančios Vilniaus savivaldybei, buvo aptverta segmentine, akmenine ir metaline tvora. Aptverta teritorija naudojama kartu su privačiu sklypu, ribojant kitų asmenų teisę naudotis valstybine žeme.
Portalo „Delfi“ žiniomis, dalis Džiaugsmo gatvėje esančio sklypo priklauso tiek S. Armoškaitei-Godliauskienei, tiek Šiaulių garbės piliečiui Edmundui Armoškai. Patarėja teigė negalinti komentuoti situacijos, nes dalį sklypo paveldėjo po mamos mirties, o visus sprendimus priima jos tėvas.
Landsbergienės įsigytas sklypas už eurą neįtikino institucijų pradėti tyrimo
Tuo tarpu dar 2020-aisiais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) nusprendė nepradėti tyrimo dėl UAB „Krajama“, kurios vienintelė akcininkė yra Austėja Landsbergienė[4].
Bendrovė kartu su prestižiniu Vilniaus mikrorajono žemės sklypu buvo parduota už vieną eurą, nors rinkos vertė siekė 1,3 mln. eurų. Po patikrinimo institucijos nustatė, kad sandoryje nusikalstamos veiklos ar mokesčių vengimo požymių nėra, todėl tyrimas nepradėtas.
Šis sandoris sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes itin maža pirkimo kaina kelia klausimų dėl galimos turto perdavimo praktikos. VMI ir FNTT patikrinus dokumentus nustatyta, kad visos formalios procedūros nepažeistos, todėl institucijos neįžvelgė pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.
