105 Vilniaus autobusų vairuotojai neišlaikė lietuvių kalbos egzamino
Už sostinėmis gatvėmis dardantį viešąjį transportą atsakingas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ dėl savo įdarbintų vairuotojų vietinės kalbos (ne)sugebėjimų jau sulaukė dėmesio ir iš Valstybinės kalbos inspekcijos. Vietiniai gyventojai piktinasi, kad su vairuotojais esą neįmanoma susikalbėti lietuviškai.
„Valstybinė kalbos inspekcija lapkričio mėnesį gavo skundą dėl lietuvių kalbos nevartojimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Buvo pradėtas tikrinimas, jo metu nustatyta, kad egzaminų pagal I (žemiausią) valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją nėra išlaikę didelis skaičius darbuotojų – net 105 šios savivaldybės įmonės vairuotojai. Vadovui surašytas nurodymas užtikrinti, kad per nurodytą terminą darbuotojai išlaikytų minėtą egzaminą.“ – nurodė inspekcija[1].
Kad problema gili, neslepia ir patys vilniečiai – štai vienas nurodė neseniai atsidūręs situacijoje, kai vairuotojo norėjo pasiteirauti dėl autobuso maršruto, tačiau atsakymo negavęs, mat vairuotojas nekalbėjęs lietuviškai.
„Vairuotojai nedažnai su klientais (keleiviais) bendrauja, bet ar tikrai normalu, kad maisto prekių parduotuvėse (dažniausia – IKI) salės darbuotojos lietuviškai nė žodžio nemoka?“ – svarstė kitas internautas.
Popierinių bilietų neliko ne šiaip sau?
Tuo tarpu dar 2024 metais įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią Vilniaus viešajame transporte vienkartinius bilietus bus galima įsigyti bekontakčiu būdu – bankine kortele arba išmaniuoju įrenginiu. Nauja sistema leis keleiviams aktyvuoti bilietus tiesiai validatoriuje, be popierinių bilietų naudojimo ir laukimo dėl grąžos iš vairuotojo[2].
Jau nuo 2024 metų rugsėjo 1 d. popierinių bilietų prekyba iš vairuotojų yra nutraukta.
„Nauja tvarka, kai vairuotojai nepardavinėja bilietų keleiviams, buvo būtent tam kad nebereiktų mokėti valstybinės kalbos – bent jau formaliai mažiau kontaktų su klientais, nepavadinsi aptarnaujančiu personalu ir t. t….. Neišdegė.“ – rašė vienas gyventojas.
Skandalas sostinėje: vairuotojas dispečerę ragino kalbėti rusiškai
Lapkričio pradžioje Vilniuje kilo skandalas, kai Baltarusijos pilietis Andrejus Paukas, dirbantis troleibuso vairuotoju, ragino dispečerę bendrauti rusiškai. Vairuotojas įsitikinęs, kad dispečerė supranta rusų kalbą, tačiau ji atsisakė per pokalbį kalbėti kita kalba nei lietuvių. Vairuotojas nufilmavo visą pokalbį ir įrašą paskelbė internete, teigdamas, kad tai turėjo parodyti vadovybei jo pusę[3].
Situacija sukėlė viešą reakciją – įvykį kritikavo kolegos, Vilniaus meras ir viešojo transporto įmonė. Po incidento A. Paukas ištrynė vaizdo įrašą ir viešai atsiprašė dispečerės bei komandos, kreipdamasis lietuvių kalba. Incidentas išryškino konfliktą dėl kalbos naudojimo darbe ir tapo plačiai aptarinėjamu viešumoje.
Nuo 2026 m. aptarnaujantis personalas privalės kalbėti lietuviškai
Nuo 2026 metų sausio visi darbuotojai, tiesiogiai aptarnaujantys klientus – nuo kurjerių ir pavežėjų iki kirpėjų, baristų ir padavėjų – privalės bendrauti tik lietuvių kalba. Net ir ilgą laiką Lietuvoje dirbę užsieniečiai, nepasiekę nustatyto kalbos lygio, gali prarasti teisę aptarnauti klientus.
Įmonės jau pradėjo ruošti darbuotojus: sudaromos sutartys su kalbų mokyklomis, siūlomi kursai ir testai, o darbuotojams, kurie nepasiekia standarto, paslaugų teikimas laikinai sustabdomas.
Kalbos reikalavimai bus laipsniuoti – nuo A1 lygio, suteikiančio bazines frazes, iki A2, leidžiančio aiškiai paaiškinti paslaugą ir suprasti kliento poreikius. Profesinė veikla lemia skirtumus: kurjeriams užtenka pagrindinių frazių, o grožio, sveikatos priežiūros ir maitinimo sektoriuose reikalinga platesnė leksika bei techninės žinios.
Nors valstybė ir privatūs mokymo centrai plečia kalbos kursų pasiūlą, mokymosi galimybės gali būti ribotos, todėl efektyviausi sprendimai – hibridiniai kursai, trumpi moduliai pagal profesiją ir derinimas su darbo grafiku.
