Lietuva griežtina atsaką į Baltarusijos hibridinę ataką pasienyje ir oro erdvėje
Pastarosiomis savaitėmis Lietuva susidūrė su kryptinga Baltarusijos hibridine ataka: pasienyje buvo sulaikomi ES registruoti vilkikai, užkertamas sienos praleidimas, o Lietuvos oro erdvę pažeidė meteorologiniai balionai, sukėlę pavojų civilinei aviacijai ir sutrikdę Vilniaus oro uosto veiklą.
Reaguodama į incidentus, Užsienio reikalų ministerija iškvietė Baltarusijos diplomatą, įteikė protesto notą ir priminė apie galimas atsakomąsias priemones, o premjerė Inga Ruginienė patvirtino, kad Lietuva rengia naują sankcijų paketą, derina veiksmus su Europos Komisija ir regiono partneriais, stiprina mobilias patrulių grupes bei technologinę detekciją pasienyje.
Jei atakos nesiliaus, svarstoma pakartotinai uždaryti sieną su Baltarusija, o sprendimai dėl atsako bus koordinuojami tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, kad būtų užtikrintas šalies ir NATO rytinio flango saugumas.
Tuo tarpu po ketvirtadienį įvykusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio I. Ruginienė pranešė, kad Lietuva aktyviai reaguoja į Baltarusijos oro balionus, keliančius grėsmę civilinei aviacijai, pradeda teisinį procesą tarptautiniu mastu, stiprina pasienio kontrolę ir oro gynybą bei bendradarbiauja su sąjungininkais, laikydamasi tarptautinės teisės.
Seimas „įšaldo“ LRT biudžetą iki 2029 m. ir siekia supaprastinti direktoriaus atleidimą
Seimas nusprendė iki 2029 m. „įšaldyti“ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimą – biudžetas liks apie 79,6 mln. eurų per metus, kaip šiemet, o nuo 2029 m. planuojamas gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų dalies mažinimas.
Sprendimą daugiausia palaikė socialdemokratai, „Nemuno aušros“ frakcija bei kai kurie valstiečiai ir Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, tačiau opozicija nesutiko, kritikuodama politinę įtaką ir transliuotojo nuskriaudimą.
Tuo pat metu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pasiūlė supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką – užtektų pusės tarybos narių pritarimo ir slapto balsavimo, panaikinant viešojo intereso reikalavimą. Kritikai, įskaitant konstitucinius ekspertus ir Europos institucijas, pabrėžia, kad tai silpnintų LRT nepriklausomybę, galėtų pažeisti Europos žiniasklaidos laisvės standartus ir politizuotų nacionalinį transliuotoją.
Savo ruožtu LRT vadovybė ir žiniasklaidos bendruomenė paragino visuomenę ginti transliuotojo nepriklausomybę, o valdančiųjų teigimu, pataisos padėtų efektyviau valdyti organizaciją.
Pensijos, išmokos ir gydymo taisyklės keisis: Seimas pritarė dideliems socialinės politikos pokyčiams 2026-aisiais
Šią savaitę po svarstymų Seimas pritarė svarbiems 2026 m. socialinės politikos pakeitimams: kitų metų „Sodros“ biudžetas numato daugiau nei 10,25 mlrd. eurų pajamas ir didesnes išmokas, įskaitant beveik 9,9 proc. siekiantį pensijų augimą, kuris vidutinę senatvės pensiją pakeltų iki maždaug 750–810 eurų. Taip pat pritarta pokyčiams, kuriais būtų didinama vienkartinė išmoka gimus vaikui – nuo 2026 m. ji siektų 1 036 eurus, o priėmus naują indeksavimo modelį socialinės išmokos ateityje labiau siesis su darbo užmokesčio ir kainų augimu.
Tuo pačiu priimtos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, nuo 2026 m. gegužės uždrausiančios gydymo įstaigoms prašyti priemokų už valstybės apmokamas paslaugas, tačiau paliekančios galimybę pacientams savo lėšomis rinktis brangesnes priemones ar papildomą komfortą.
Visos priemonės dar nėra galutinės – tam reikės galutinio balsavimo, o sveikatos paslaugų pokyčiai jau priimti ir įsigalios nustatyta data.
Protestas prie Seimo: pareigūnai reikalauja bent 1500 eurų algos „į rankas“
Šimtai statutinių pareigūnų – policininkų, ugniagesių, pasieniečių ir aplinkosaugininkų – antradienį surengė protestą prie Seimo, kritikuodami nepakankamą finansavimą ir žemą atlyginimą, kai kurie gaudami mažiau nei 1000 eurų „į rankas“.
Pareigūnai pabrėžė, kad planuojamas atlyginimų didinimas 2025–2026 m. vos keliais eurais neatitinka realių darbo sąlygų ir atsakomybės, o valdžios prioritetas ilgametę patirtį turintiems darbuotojams kelia įtampą sistemos viduje.
Profesinių sąjungų teigimu, siekiant užtikrinti teisėsaugos institucijų veiksmingumą, būtina užtikrinti bent 1500 eurų algą „į rankas“, o ignoruojant problemas „popierinis saugumas“ gali tapti realia valstybės grėsme.
Aštuonmetis E. Zaremba vėl triumfavo pasaulio džiudžitsu čempionate Abu Dabyje
Aštuonmetis lietuvis Eljotas Zaremba vėl triumfavo pasaulio džiudžitsu čempionate Abu Dabyje, iškovodamas aukso medalį tarp 86 dalyvių ir tęsdamas ketverių metų pergalių seriją, o prieš tai laimėjo Europos vaikų čempionatą Dubline.
Intensyviai treniruojamas Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro, Brazilijos ir Jungtinių Arabų Emyratų akademijų pagalba, Eljotas jau yra Amerikos, JAE ir pasaulio čempionas, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip daugiausia medalių laimėjęs šešiametis.
Jaunuolis, pasižymintis išskirtiniu techniniu universalumu ir stipriu charakteriu, jau yra žinomas tarptautinėje arenoje, o treneriai ir ekspertai mato jame potencialą tapti pasaulinio lygio čempionu.
Istorinis ETT sprendimas: ES šalys privalės pripažinti vienalytės porų santuokas
Europos Teisingumo Teismas priėmė istorinį sprendimą, kuriuo įpareigojo visas ES šalis, tarp jų ir Lenkiją bei Lietuvą, pripažinti kitose valstybėse teisėtai sudarytas tos pačios lyties asmenų santuokas – net jei nacionaliniai įstatymai tokių santuokų nenumato.
Sprendimas priimtas nagrinėjant Lenkijos piliečių poros atvejį, kai jų Vokietijoje sudaryta santuoka nebuvo įregistruota Lenkijoje. Teismas pabrėžė, kad atsisakymas pripažinti tokias santuokas pažeidžia ES teisę, judėjimo laisvę ir teisę į šeimos gyvenimą.
Tuo tarpu Lietuvos Teisingumo ministerija ramina, kad sprendimas nereiškia privalomo tokios santuokos įteisinimo Lietuvoje, tačiau šalis privalės registruoti užsienyje sudarytas vienalytes santuokas ir užtikrinti jiems atitinkamas teises.
Trumpas siunčia pasiuntinius į Maskvą ir Kyjivą: siekia įgyvendinti ginčytiną taikos planą Ukrainoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas aktyviai siekia įgyvendinti savo 28 punktų taikos planą Ukrainos kare, siųsdamas specialiuosius pasiuntinius – Steve’ą Witkoffą į Maskvą ir kariuomenės sekretorių Daną Driscollą į Kyjivą – derėtis su Rusijos ir Ukrainos pareigūnais.
Trumpas planą vadina „koncepcija“, kuria siekiama rasti „realistinį kompromisą“, nors kritikai pabrėžia, kad jis palankesnis Rusijai, nes numato teritorijų perdavimą Maskvai. Tuo tarpu Europa parengė savo alternatyvą, sutampančią kai kuriais aspektais su JAV siūlymu, tačiau išlaikančią galimybę Ukrainai prisijungti prie NATO ir siūlančią teritorijų derybas „nuo Kontaktinės linijos“.
Abi pusės numato kariuomenės dydžio ribojimą, ekonominę integraciją ir Rusijos sugrįžimą į globalią rinką, tačiau Europos lyderiai, įskaitant Ursula von der Leyen, pabrėžia tvirtas saugumo garantijas ir ES vaidmens užtikrinimą taikos procese, kritikuodami Trumpo planą už galimas pavojingas nuolaidas Rusijai. Derybos tęsiasi Kyjive, Maskvoje, Abu Dabyje, Pietų Afrikoje ir Ženevoje, o Trumpas tikisi susitikti su Putinu ir Zelenskiu tik po galutinio susitarimo pasiekimo.
