Žemaitaitis: LRT direktoriaus atleidimui pakaktų pusės tarybos pritarimo
Lietuvoje kilo politinis ginčas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų, kuriuos inicijavo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Jo siūlymu LRT generalinio direktoriaus atleidimui nebebūtų reikalingi du trečdaliai tarybos balsų – užtektų pusės, o balsavimas vyktų slapta.
Be to, pasiūlyta panaikinti nuostatą, pagal kurią atleidimas turi būti grindžiamas viešuoju interesu. Kritikai, įskaitant konstitucinės teisės ekspertą Dainių Žalimą ir politikus, teigia, kad tai galėtų silpninti LRT nepriklausomumą, suteikti galimybę politiniam spaudimui ir pažeisti Europos žiniasklaidos laisvės standartus[1].
Parlamentaras konservatorius Jurgis Razma įsitikinęs, kad siūloma pataisa leis atleisti dabartinę LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę „nieko neaiškinant“, o dabartiniai dviejų trečdalių balsų reikalavimai suteikia tam tikrą apsaugą ir užtikrina nacionalinio transliuotojo stabilumą.
Žemaitaitis teigia, kad dabartinė tvarka yra per griežta ir nesuprantama, lygindamas ją su Seimo skiriamų pareigūnų procedūromis, kur pakanka pusės balsų.
Pasiūlymas kelia grėsmę žiniasklaidos nepriklausomybei?
LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas pabrėžė, kad Taryba šios pataisos nesvarstė ir nedalyvauja teisėkūroje, todėl negali jos paveikti. Buvęs tarybos vadovas Liudvikas Gadeikis siūlymą kritikuoja, vadindamas jį „absurdu“. Buvo pažymėta, kad iniciatyvos pagrindimas audito rezultatais gali būti tik dūmų uždanga, nes tikslas – palengvinti dabartinės vadovės atleidimą.
Europos kontekste šie pakeitimai kelia abejonių dėl atitikimo naujajam Europos žiniasklaidos teisės aktui, kuris numato, kad visuomeninių transliuotojų vadovų atleidimas turi būti pagrįstas, išimtinis ir turi būti užtikrinta teisminė peržiūra. Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys įspėja, kad tokie sprendimai gali sukelti konfliktą su ES teisės standartais ir būti traktuojami kaip spaudimas LRT bei žiniasklaidos laisvei.
Iš esmės pataisos kritikai teigia, kad jos tikslas – politizuoti nacionalinį transliuotoją ir supaprastinti dabartinės generalinės direktorės atleidimą, tuo tarpu iniciatorius tvirtina siekiantis tik lankstesnės ir logiškesnės procedūros.
Žalimas: antikonstitucinis ir antieuropinis projektas
Buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas kritikuoja LRT pataisų projektą kaip antikonstitucinį ir antieuropinį. Jis teigia, kad projektas kelia grėsmę LRT nepriklausomybei, nes leistų Tarybai atleisti generalinę direktorę politinių interesų pagrindu. Žalimas pabrėžia, kad LRT vadovo atleidimas turėtų būti galimas tik dėl viešojo intereso priežasčių ir tik kvalifikuota balsų dauguma, kad išliktų nepriklausomumas nuo politinės valdžios[2].
Jis projektą lygina su orbaniško tipo centralizuota valdžia, kur nacionalinis transliuotojas gali būti užgrobtas politinės įtakos tikslu. Pasak Žalimo, projektas taip pat prieštarauja ES standartams dėl visuomeninių transliuotojų nepriklausomybės, įskaitant Žiniasklaidos laisvės aktą, Venecijos komisijos rekomendacijas ir Europos transliuotojų sąjungos dokumentus.
„Projektas antieuropinis, nes prieštarauja europiniams visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo standartams, išreikštiems tiek ES Žiniasklaidos laisvės akte, tiek ET Ministrų Komiteto rekomendacijose, tiek Venecijos komisijos nuomonėse, tiek galiausiai ir Europos transliuotojų sąjungos dokumentuose.
Neišvengiamai Lietuvos politinės valdžios mėginimai tokiais projektais perimti LRT kontrolę bus pastebėti Europos Komisijos teisės viršenybės ataskaitose.“ – savo feisbuko paskyroje rašė D. Žalimas.
Kritika ir iš Europos Tarybos
Europos Taryba ir Tarptautinis spaudos institutas taip pat įspėjo dėl Lietuvoje svarstomų pataisų, kurios galėtų palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimą ir riboti transliuotojo finansavimą[3].
Ekspertai pabrėžia, kad tokie sprendimai kelia grėsmę LRT nepriklausomumui ir gali pažeisti Europos žiniasklaidos standartus.
Gyventojai kviečiami jungtis prie peticijos
Siūlymas leisti LRT tarybai lengviau atleisti generalinį direktorių sukėlė audringą reakciją žiniasklaidos bendruomenėje. Žurnalistų profesionalų asociacija ragina visuomenę pasirašyti peticiją, siekiant apsaugoti nacionalinio transliuotojo nepriklausomybę nuo politinės įtakos[4].
Pataisos kritikai teigia, kad supaprastinta atleidimo tvarka leistų politinių partijų deleguotiems tarybos nariams bet kada nušalinti vadovą, nepaisant konstitucinių garantijų.
„Visuomeninis transliuotojas yra ne politikų ir ne žurnalistų, o jūsų visų, jei jis taps politiniu ruporu – pirmiausiai bus pažeista jūsų visų teisė žinoti ir gauti kokybišką informaciją. Todėl prašome visų jūsų pagalbos apginant pamatines vertybes, pirmiausiai, komentaruose dalinamės peticija, kurią kviečiame pasirašyti kiekvieną iš jūsų. Taip pat kviečiame pasidalinti peticija su visais, kam rūpi“, – rašoma įraše.“, – skelbiama peticijoje.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas tokią kritiką atmeta. Pasak jo, pakeitimai padėtų LRT tarybai efektyviau atlikti savo funkcijas ir būtų panašūs į sprendimus kitose organizacijose.
