Seimas uždraudė priemokas už gydymo paslaugas, bet paliko galimybę mokėti už „komfortą“ ir brangesnes priemones
Seimas antradienį priėmė Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kurios uždraus gydymo įstaigoms prašyti pacientų priemokų už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Tai reiškia, kad už paslaugas, kurias apmoka valstybė, papildomai mokėti nebereikės. Už tokį sprendimą balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo trys, o aštuoni susilaikė.
Įstatymo pakeitimus palaikę politikai pabrėžia, kad tai žingsnis, kuris turėtų sumažinti gyventojų išlaidas sveikatai. Socialdemokratas Andrius Busila posėdžio metu sakė, kad šios pataisos „stiprina viešąjį sektorių“ ir užtikrins didesnį paslaugų prieinamumą žmonėms, kurie negali sau leisti papildomų priemokų.
Įstatymas įsigalios 2026 metų gegužę. Nuo tos dienos gydymo įstaigos nebegalės prašyti pacientų priemokų už paslaugas, kurias apmoka Privalomasis sveikatos draudimo fondas. Tai reiškia, kad žmogus, atėjęs gauti valstybės finansuojamos medicinos paslaugos, už ją papildomai mokėti nebegalės – net jei anksčiau įstaiga taikė tam tikrus „papildomus“ mokesčius. Taip pat nebus leidžiama reikalauti pinigų vien dėl to, kad pacientas nori paslaugą gauti greičiau ar konkrečioje įstaigoje.
Vis dėlto pacientams paliekamos dvi išimtys, kuriomis jie galės naudotis savo nuožiūra. Pirmoji – brangesnės medicinos priemonės. Jeigu žmogus pats norės, kad jam būtų panaudota brangesnė priemonė nei ta, kurią kompensuoja ligonių kasos, tokį pageidavimą jis galės pareikšti raštu. Tokiu atveju pacientui reikės sumokėti tik kainos skirtumą tarp kompensuojamos ir jo pasirinktos priemonės. Antroji išimtis – vadinamosios komforto paslaugos. Jos nėra medicininės, tačiau žmonės ir toliau galės patys susimokėti už geresnes sąlygas, pavyzdžiui, vienvietę palatą, papildomą aptarnavimą ar patogesnę nakvynę. Kitaip tariant, už bazinę gydymo paslaugą mokėti nebereikės, tačiau už papildomą patogumą mokėti vis tiek reikės.
Klausimas, kaip tokie pokyčiai paveiks pacientus, kol kas vertinamas nevienareikšmiškai. Viena vertus, žmonėms nebereikės mokėti už paslaugas, kurios jau dabar turėtų būti nemokamos, o tai sumažins riziką, kad pacientai bus verčiami primokėti už tai, kas jiems priklauso pagal įstatymą. Be to, tikimasi skaidresnių taisyklių, nes gydymo įstaigos nebegalės taikyti skirtingų ar neaiškių priemokų.
Tačiau kritikai mato ir kitą pusę. Pasak jų, žmonės, kurie nori paslaugas gauti greičiau ar pageidauja aukštesnės kokybės aptarnavimo, tokios galimybės gali nebeturėti. Gydytojai ir dalis politikų įspėja, kad gali didėti eilės pas gydytojus, o pačios įstaigos praras dalį pajamų, kurios iki šiol padėdavo padengti paslaugų savikainą. Dėl to ateityje gali kilti klausimas, ar valstybė padengs šias išlaidas ir kaip bus užtikrintas tinkamas paslaugų prieinamumas.
Nors įstatymo pataisos jau priimtos, diskusijos dar tik įsibėgėja. Kritikai planuoja kreiptis į Konstitucinį Teismą, o sveikatos įstaigos turės kelis mėnesius pasiruošti naujai tvarkai ir susiderinti procesus. Vis dėlto šiuo metu aišku viena: nuo kitų metų gegužės pacientai už valstybės apmokamas paslaugas mokėti nebegalės, tačiau norėdami brangesnių priemonių ar didesnio komforto, tai galės padaryti savo lėšomis.
Štai aiškus, faktinis straipsnis pagal Seimo informaciją – be fantazijų, tik tai, kas įrašyta dokumentuose.
Seimas po svarstymo pritarė didesnei vienkartinei išmokai gimus vaikui: numatomas šuolis iki 1036 eurų
Seimas po svarstymo pritarė Išmokų vaikams įstatymo pataisoms, kuriomis planuojama didinti vienkartinę išmoką gimus vaikui. Numatoma, kad nuo 2026 m. birželio 1 d. ši išmoka siektų 1 036 eurus. Tokia pati suma būtų mokama ir įvaikinus vaiką ar paėmus jį globoti šeimoje ar šeimynoje.
Šiuo metu vienkartinė išmoka gimus vaikui yra 770 eurų. Nuo 2026 m. sausio 1 d. ji pirmiausia padidės iki 814 eurų dėl bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio indeksavimo, o nuo metų vidurio įsigalios pats naujas išmokos modelis.
Pakeitimais numatoma keisti išmokos formulę – vietoje dabar taikomų 11 BSI bus taikomas didesnis BSI skaičius. Seimo pranešime nurodoma, kad:
- dabartinis išmokos dydis (770 eurų) atitinka 11 BSI, kai BSI yra 70 eurų;
- nuo 2026 m. pradžios BSI turėtų didėti iki 74 eurų, todėl vienkartinė išmoka vien dėl indeksavimo pasiektų 814 eurų;
- nuo 2026 m. birželio, įsigaliojus naujai formulei, išmoka gimus, įvaikinus ar paėmus vaiką globoti siektų 1 036 eurus.
Aiškinamajame rašte pažymima, kad šie pokyčiai siejami su ilgalaikėmis demografinėmis tendencijomis. Per pastaruosius metus gimstamumas Lietuvoje mažėjo: lyginant su 2015–2020 m. duomenimis, gimusių vaikų skaičius sumažėjo apie penktadalį.
Įstatymo rengėjai argumentuoja, kad vienkartinė išmoka gimus vaikui – tai universali priemonė, kuri galėtų labiau atliepti dabartines šeimų finansines realijas. Iki šiol BSI dydis ilgą laiką beveik nekito, o 11 BSI koeficientas buvo nustatytas dar 2008 m. ir daug metų liko neperžiūrėtas, nepaisant augančių kainų.
Seimas po svarstymo pritarė naujai socialinių išmokų indeksavimo tvarkai: būtų labiau susietos su kainų augimu ir atlyginimais
Seimas po svarstymo pritarė naujos redakcijos Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo projektui. Jo tikslas – kad socialinės išmokos geriau „pavytų“ kainų augimą ir mažintų skurdą bei pajamų nelygybę, o valstybė galėtų tiksliau planuoti biudžetą.
Projektu siūloma pakeisti, kaip apskaičiuojamas Minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) – rodiklis, pagal kurį vertinama, kiek žmogui reikia pajamų būtiniausiems poreikiams patenkinti ir Bazinių dydžių „krepšys“, nuo kurio priklauso daug socialinių išmokų:
- bazinė socialinė išmoka (BSI),
- šalpos pensijų bazė,
- tikslinių kompensacijų bazė,
- valstybės remiamos pajamos (VRP).
Iki šiol šie dydžiai dažnai „vėlavo“ paskui realų gyvenimą: išmokos buvo indeksuojamos tik pagal infliaciją ir dar su dvejų metų atsilikimu. Tai reiškia, kad kainoms kylant greitai, socialinės išmokos jų nespėdavo.
Pagal naują modelį MVPD ir baziniai dydžiai būtų skaičiuojami atsižvelgiant ir į kainų pokyčius, ir į vidutinio darbo užmokesčio augimą. Indekso pokytį sudarytų dvi dalys – pusė pagal infliaciją, pusė pagal algų augimą. Prognozėms būtų naudojami Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijai (o ne Lietuvos banko, kaip buvo planuota anksčiau), kad tos pačios prognozės būtų naudojamos ir biudžeto pajamoms, ir išlaidoms planuoti.
Taip siekiama, kad socialinės išmokos ne tik neatsiliktų nuo kainų, bet ir labiau sektų bendrą gyvenimo lygio augimą šalyje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė Seime pateikė konkrečius skaičius, kaip keistųsi baziniai dydžiai:
- Šalpos pensijų bazė:
- dabar – 250 eurų,
- planuojama – 261 euras;
- Valstybės remiamos pajamos (VRP):
- dabar – 223 eurai,
- planuojama – 233 eurai;
- Bazinė socialinė išmoka (BSI):
- dabar – 70 eurų,
- siūloma – 74 eurai;
- Tikslinių kompensacijų bazė:
- dabar – 210 eurų,
- siūloma – 219 eurų.
Šie dydžiai yra „pamatai“, nuo kurių skaičiuojami labai konkretūs dalykai – vaiko pinigai, socialinės pašalpos, šalpos pensijos, dalis išmokų neįgaliesiems, kompensacijos ir pan. Tad didėjant bazėms, su laiku turėtų didėti ir dauguma socialinių išmokų, nors galutinius dydžius nustato atskiri įstatymai.
