Italija siekia apginti nacionalinius interesus ir įvesti aiškų produktų ženklinimą
Antradienį, lapkričio 18 dieną, „Fratelli d’Italia“ partijos delegacija Europos Parlamente pranešė, kad protestuos dėl makaronų padažų, parduodamų EP pastate esančioje „Delhaize“ parduotuvėje, ir kreipsis į Parlamento pirmininkę Robertą Metsolą.
Delegacijos vadovas Carlo Fidanza pareiškė: „Netinkamas itališkų simbolių ar nuorodų naudojimas ant produktų, kurie nėra kilę iš Italijos, galėtų būti laikomas klaidinančia praktika ir todėl baudžiamas“.
C. Fidanza rėmėsi Europos Sąjungos taisyklėmis, draudžiančiomis klaidinančią reklamą. Šis žingsnis, pasak delegacijos, yra būtinas, kad vartotojai gautų aiškią informaciją, o tradicinės italų virtuvės reputacija nebūtų naudojama kaip tuščias rinkodaros triukas[1].
Žingsnį paskatino ministro Francesco Lollobrigidos raginimas pradėti patikrą
Italijos žemės ūkio ministras Francesco Lollobrigida dar prieš laišką socialiniuose tinkluose paskelbė nuotraukas, kurios buvo matomi stiklainiai su Belgijoje pagamintais padažais, ant kurių pavaizduota Italijos vėliava ir itališkai skambantys pavadinimai, tarp jų garsioji karbonara. F. Lollobrigida rašė: „Paprašiau, kad patikrinimas būtų pradėtas nedelsiant“.
Ministro teigimu, etiketėse nenurodoma, kad produktas pagamintas Italijoje, nurodoma tik, kad kai kurie ingredientai yra itališki, todėl naudojama trispalvė. Jis taip pat atkreipė dėmesį į sudėtį: karbonaros stiklainyje nurodyta grietinėlė ir pancetta, kai tradicinis receptas remiasi guanciale, be jokios grietinėlės.
EP pastate parduodamų stiklainių faktą žiniasklaida patvirtino vietoje, tačiau pažymėta, kad etiketės nekalba apie itališką kilmę, tik apie ingredientų dalį iš Italijos. Italijoje pramoniniai padažai stiklainiuose apskritai vertinami kritiškai, nes daugelyje namų laikomasi tradicinių receptų, gaminant iš kokybiškų žaliavų. F. Lollobrigida yra aktyvus ir kitose maisto politikos temose, jis rėmė įstatymą, draudžiantį laboratorijoje užaugintos mėsos gamybą Italijoje.
Platesnis kontekstas rodo siekį išsaugoti kulinarinį paveldą
„Italian sounding“ reiškinys, kai pavadinimais, spalvomis ar simboliais sudaromas įspūdis apie itališką kilmę, nors jos nėra, seniai laikomas problema. Italams jų kulinarinis paveldas yra labai svarbus. Picos ir makaronų patiekalai dažnai vadinami itališkais, kai yra itin nutolę nuo tradicijų, kurias puoselėja Italai ir labai saugo.
ES taisyklės aiškiai numato, kad neteisinga kilmės nuoroda gali klaidinti vartotojus. Didžiausia Italijos žemės ūkio ir maisto pramonės organizacija „Coldiretti“ skaičiuoja, kad „netikrų itališkų produktų skandalas“ šaliai kainuoja apie 120 mlrd. eurų kasmet, o didžioji dalis tokių gaminių neturi jokių ryšių su gamyba ar užimtumu Italijoje.
Diskusijos dėl ženklinimo vyksta tuo metu, kai Italija laukia sprendimo dėl nacionalinės virtuvės įtraukimo į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą, sprendimas numatomas netrukus.
Italijos premjerės Giorgios Meloni politinė stovykla ir toliau pabrėžia tradicijų apsaugą bei skaidrią vartotojų informaciją, o dabartinis padažų atvejis tapo proga nuosekliai kelti klausimą: jei produktas nekilęs iš Italijos, ar sąžininga jį pardavinėti su itališka trispalve ir itališkais pavadinimais.
