Be 2,5-3 tūkst. eurų kas mėnesį šeimai apie orų gyvenimą net neverta kalbėti
Nors vidutinė mėnesio alga Lietuvoje perkopė 2,3 tūkst. eurų „ant popieriaus“, daugelis lietuvių nėra patenkinti savo gaunamu darbo užmokesčiu. Tad kiek reikėtų uždirbti, kad netektų skųstis pragyvenimo lygiu?
Ne paslaptis, kad kiekvieno asmeniniams poreikiams reikalinga skirtinga suma išgyvenimui – kol vienam galbūt pakanka tūkstančio eurų tam, kad susimokėtų pagrindinius mokesčius ir prasimaitintų, kitam gali būti ir su 5 tūkst. „ankštoka“.
Dienraščiui tv3.lt pavyko pakalbinti keletą gyventojų – nors dalis šių teigė, kad kasmet jų alga kyla, visgi net ir su didėjančiu darbo užmokesčiu esą sudėtinga patenkinti ne tik bazinius poreikius, bet ir atsidėti taupymui ar įnašui už būstą. Mat kartu su kylančia alga lygiagrečiai kyla ir visi mokesčiai, tad nieko čia ir neprisitaupysi[1].
Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės pareigas laikinai einanti Dalia Jakutavičė aiškino, kad „orus gyvenimas“ reiškia tokį pragyvenimo lygį, kai žmogui nereikia galvoti apie tai, kaip pateisinti savo bazinius poreikius, bet ir leidžia gyventi „su pagarbos sau, stabilumo ir galimybių jausmu“.
Paprastai tariant – tai reiškia turėti darbą su stabiliomis pajamomis, iš kurių galima sveikiau maitintis, ribotai atostogauti, skirti laiko šeimai, vaikams, pramogoms ne tik taupant iki paskutinio cento.
Taigi, D. Jakutavičės vertinimu, šeimai, kurią sudaro 2 suaugę ir 1-2 vaikai, esą norint oraus gyvenimo Lietuvoje, reiktų gauti 2,5-3 tūkst. eurų siekiančias pajamas kas mėnesį atskaičius mokesčius – mat jau su tokia suma esą galima formuoti rezervą, turėti atostogas, valgyti kokybišką maistą, pramogauti ir jaustis saugiai.
Geras ir orus gyvenimas – ne vien finansai?
Tačiau ne paslaptis ir tai, kad gali uždirbti kiek nori, bet jei pakriks sveikata, net ir uždirbtos nemenkos sumos nueis perniek. Todėl Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto partnerystės docentė dr. Viktorija Tauraitė rekomenduoja asmeniniam finansiniam saugumui sukurti taikyti taisyklę „50-30-20“, kuria remiantis 50 proc. mėnesinių pajamų skiriama būtiniausioms išlaidoms (maistui, transportui ir kt.), 30 proc. – kintamosioms išlaidoms (kelionėms, laisvalaikiui ir pan.) ir likusius 20 proc. paskirstyti taupymui ar investavimui.
Taigi, pavyzdžiui, uždirbant vidutinę algą, kuri 2025 metų antrąjį ketvirtį „į rankas“ siekė 1 461,3 euro, rekomenduojama 730,65 Eur skirti būtinosioms išlaidoms, 438,39 euro – kintamosioms ir likusius 292,26 eurus – taupymui ar investavimui.
O kas gi yra ta vidurinioji klasė Lietuvoje? Anot V. Tauraitės, šis apibrėžimas apima tuos, kurie gali patenkinti ne tik savo pagrindinius poreikius, bet ir neturi didelio turto pertekliaus. Kalbant teoriškai, tai žmonės, kurie Lietuvoje uždirba nuo 1 400 iki 3 720 eurų neatskaičius mokesčių, o remiantis „Swedbank“ duomenimis, pasak V. Tauraitės, tokių dirbančiųjų šiemet šalyje turėtų būti net 58 proc., kas yra 2 proc. daugiau nei 2024-aisiais.
Kurios profesijos Lietuvoje pelningiausios?
Lietuvoje atsiranda daugybė puikių galimybių uždirbti gerą atlyginimą, tačiau tai ne visada priklauso nuo aukštojo išsilavinimo. Iš „Sodros“ duomenų paaiškėjo, kad yra daugybė profesijų, kuriose galima uždirbti solidžiai net ir be diplomo. Tiesa, motyvacija, iniciatyva ir gebėjimas pasiekti aukštų rezultatų – svarbiausi kriterijai, kuriuos vertina darbdaviai[2].
- Vadovai – viena iš geriausiai apmokamų darbo sričių Lietuvoje. Didžiąją dalį šių pozicijų užima asmenys su vadybos patirtimi, nors aukštasis išsilavinimas nebūtinai yra būtinas. Vidutiniai vadovų atlyginimai siekia nuo 3 500 EUR iki 5 700 EUR per mėnesį.
- IT specialistai – IT sektorius Lietuvoje yra itin stiprus, o specialistai čia uždirba net iki 8 000 EUR per mėnesį. Būtina nuolatinė tobulėjimo ir iniciatyvos rodytojų motyvacija.
- Medicinos specialistai – gydytojai ir kiti medicinos specialistai visada yra paklausūs. Jie uždirba solidžiai, tačiau tam reikia baigti ilgus mokslus ir atlikti rezidentūrą, kas gali užtrukti iki 9 metų.
Svarbiausia, kad darbdaviai vertina ne tik išsilavinimą, bet ir motyvaciją, kūrybiškumą, darbo kokybę ir iniciatyvą. Daugelis gerai apmokamų profesijų reikalauja gebėjimo dirbti „nestandartiškai“ ir rasti inovatyvius sprendimus, kurie padeda pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Nors kai kurios pozicijos vis dėlto reikalauja aukštojo išsilavinimo, tokių profesijų, kuriose galima uždirbti didelius atlyginimus be diplomo, taip pat yra. Pavyzdžiui, įvairūs programuotojai, specialistai IT ir ryšių srityje ir projektų vadovai uždirba daugiau nei vidutinė alga, net ir neturėdami universiteto diplomo.
Taigi, kiek įmanoma uždirbti specialistams?
- Svetainių kūrėjams – 5 775 EUR
- Skrydžių vadovams – 4 774 EUR
- IT ir ryšių paslaugų vadovams – 4 725 EUR
- Gydytojams specialistams – 4 157 EUR
- Programinės įrangos kūrėjams – 4 189 EUR
- Finansų, draudimo dalinių vadovams – 4 588 EUR
