ES liepė ar Vyriausybė pasirinko? Mokesčių reformos mitai ir realybė

RRF ir mokesčiai smulkiajam verslui: ministerija pripažino, kad Lietuva galėjo rinktis

Seimo posėdyje kilusi diskusija dėl mokesčių didinimo smulkiajam verslui atskleidė naujų detalių apie tai, kaip atsirado teiginys, kad mokestinius pokyčius Lietuvai esą „nurodė“ Europos Sąjunga. Seimo narys Valys Ąžuolas teigia, kad tokie argumentai klaidina, o Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje pačios ministerijos atstovės žodžiai esą patvirtino, jog Lietuva turėjo galimybę atsisakyti su mokesčių reforma susijusių įsipareigojimų.

„Iš tik­rų­jų pa­reiš­ki­mas toks la­bai įdo­mus po va­kar Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to po­sė­džio. Anks­tes­ni val­dan­tie­ji kon­ser­va­to­riai la­bai mė­go suk­čiau­ti di­din­da­mi mo­kes­čius ir sa­ky­ti, kad Eu­ro­pa lie­pė, RRF’as lie­pė, ir dar kaž­kas kal­tas. Pa­si­ro­do, ta tra­di­ci­ja suk­čiau­ti pa­tei­kiant įsta­ty­mą tę­sia­si to­liau,“ – kalbą pradėjo Seimo narys Valius Ąžuolas.

Istorija apie tai, kas iš tiesų „liepė“ kelti mokesčius

Diskusiją Seime Ąžuolas pradėjo primindamas ministerijos argumentą, kad mokesčius smulkiajam verslui reikia didinti dėl ankstesnės Vyriausybės ir RRF plano. Pasak jo, toks paaiškinimas neatitinka to, kas buvo pasakyta komiteto posėdyje.

Ąžuolas tiksliai citavo situaciją:

„Visai nesenai socialinių reikalų atstovė stovėjo šioje tribūnoje ir sakė, kad reikia didinti mokesčius smulkiajam verslui dėl to, kad buvusi Vyriausybė kalta, Europa kalta, RRF’o lėšų negausime, viskas – sugrius dangus.“

„Va­kar Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, svars­ty­da­mas šį klau­si­mą, ka­dan­gi ko­mi­te­te dir­ba ir bu­vę fi­nan­sų mi­nist­rai, bu­vę ko­mi­te­to pir­mi­nin­kai, ku­rių tik­rai ne­ap­suk­si ap­link pirš­to taip leng­vai… Kai jau ne­at­lai­kė vi­siems ner­vai, so­cia­li­nių rei­ka­lų at­sto­vei bu­vo pa­sa­ky­ta: nu­sto­ki­te suk­čiau­ti ir ap­gau­di­nė­ti.“

Pasak parlamentaro, tuomet ministerijos atstovė pripažino esminę detalę:

„Ministerijos atstovė sako: gerai, nesukčiausiu, niekas nieko neliepė, buvusi Vyriausybė nekalta, nes ši Vyriausybė pavasarį galėjo iš Europos Komisijai atsisakyti visų RRF’o punktų, susijusių su mokesčių reforma. Bet jie to nepadarė.“

Ąžuolas pridūrė ir tai, kad komitete buvo aiškiai įvardyta, kieno tai sprendimas:

„Dėkui bent jau už tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė prisipažino komitete, kad taip, tai yra socialdemokratų vienasmenis noras didinti mokesčius smulkiajam verslui.“

Ar Lietuva galėjo atsisakyti mokestinių įsipareigojimų?

Pagal tiksliai cituotus Ąžuolo teiginius, pačios ministerijos pozicija komitete parodė, kad RRF plane numatyti mokesčių didinimai nebuvo europinė prievolė.

Jo žodžiais:

„Niekas mums neliepė daryti mokesčių pakeitimų.“

Ąžuolo teigimu, tai reiškia, jog mokesčių didinimas buvo politinis sprendimas Lietuvos viduje, o ne ES institucijų reikalavimas.

Kas stoja smulkaus verslo pusėje ir kas balsuoja už mokesčių didinimą?

BFK balsavimas, anot Ąžuolo, išryškino politines linijas. Jis sakė:

„Vieninteliai, kurie balsavo prieš, buvo „Nemuno aušros“ atstovai ir valstiečiai.“

Anot jo, šis balsavimas parodė, kurios politinės jėgos palaiko mokesčių didinimą smulkiajam verslui, o kurios tam nepritaria. Parlamentaras kėlė klausimą, ar visuomenė buvo sąžiningai informuota, kad mokesčių pakeitimai yra Vyriausybės pasirinkimas, o ne RRF diktatas.