Gyventojai sutrikę: „Apie tokį mokestį niekas nebuvo kalbėję“
Pastarosiomis savaitėmis daugelis gyventojų gavo laiškus iš draudimo bendrovių, informuojančius, kad nuo kitų metų jų draudimo įmokos brangs. Pagrindinė priežastis – naujas vadinamasis „saugumo įnašas“, kuriuo valdžia siekia surinkti papildomų lėšų šalies gynybai ir socialiniam saugumui.
Žmonės piktinasi, kad apie šį mokestį išgirdo tik dabar, kai sąskaitose atsirado konkretūs skaičiai. Renkamos lėšos saugumui ir viskas brangsta, tad tenka atsisakyti ir Kasko draudimo ir nutraukti įrenginių draudimą.
Kaunietė Kotryna pasakoja, kad iš pradžių manė, jog gavo klaidingą pranešimą. „Draudimas pranešė, kad įmokos didės dėl kažkokio saugumo mokesčio ir nesupratau kuo tai susiję. Pamaniau, kad čia kokia nors klaida ar net apgaulė. Tik paskui pamačiau, kad apie tai rašo ir kiti žmonės“, – sako ji. Pasak Kotrynos, daug kas iš aplinkos pirmą kartą girdi, kad tokį įnašą reikės mokėti net už automobilio ar kito turto draudimą.
Naujas 10 procentų mokestis – gynybos finansavimui
Finansų ministerija aiškina, kad naujasis mokestis yra dalis platesnės priemonės, skirtos didinti Lietuvos gynybos biudžetą. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalios „Saugumo įnašo įstatymas“, pagal kurį visos ne gyvybės draudimo bendrovės mokės 10 procentų įnašą nuo surinktų įmokų. Įstatymo rengėjai tvirtina, kad šis sprendimas padės užtikrinti tvarias lėšas šalies saugumui ir prisidės prie karinio bei socialinio stabilumo[1].
Finansų ministras Rimantas Šadžius, pristatydamas mokestį Seime teigė, kad šie pokyčiai būtini. „Mūsų šalis susiduria su saugumo iššūkiais – tiek kariniais, tiek socialiniais. Turime užtikrinti ilgalaikį finansavimą, kad valstybė būtų pasirengusi įvairiems scenarijams“, – kalbėjo ministras. Skaičiuojama, kad 2026 metais šis įnašas į biudžetą atneš apie 346 milijonus eurų, o vėliau – daugiau nei pusę milijardo kasmet.
Tačiau kai kurie ekonomistai perspėja, kad valdžia gali būti pernelyg optimistiška. Didinant mokesčius ne visada pavyksta surinkti tiek pajamų, kiek planuojama – verslai linkę mažinti veiklos mastą arba ieškoti būdų išvengti papildomos naštos.
Neigiamas poveikis pasieks ir jautrias grupes
Lietuvos draudikų asociacija atkreipia dėmesį, kad dėl naujo įnašo pokyčius pajus ne tik verslas, bet ir jautresnės visuomenės grupės – senjorai, jauni žmonės, ką tik pradėję karjerą, taip pat smulkieji paslaugų teikėjai. Brangs ne tik transporto, bet ir turto bei sveikatos draudimai.
„Šis mokestis neabejotinai turės neigiamos įtakos papildomo sveikatos draudimo produktams“, – teigiama asociacijos pranešime. Draudikai įspėja, kad dėl to gali sumažėti tiek darbdavių, tiek darbuotojų galimybės naudotis papildomu sveikatos draudimu, o kartu nukentės ir privačios gydymo įstaigos, gaunančios išmokas iš šių paslaugų.
Pasak Kotrynos, tokie sprendimai paprastiems žmonėms atrodo nesąžiningi. „Viską vadina saugumu, bet iš mūsų kišenės ima dar vieną mokestį. Ruošiamės galimam karui, o tuoj liksim be šildymo ir valgysim iš karui atidėtų skardinių. Aš noriu, kad šalis būtų saugi, bet ar tikrai paprasti žmonės turi mokėti visų reformų kainą?“ – sako ji.
Asociacija ir ekonomistai ragina valdžią dar kartą įvertinti šio įnašo poveikį gyventojams bei ieškoti būdų stiprinti saugumą ne didinant mokesčius, o efektyviau valdant jau turimas lėšas.
