Psichoterapeutė šokiruoja: meilės kančios – tai ne likimas, o transgeneracinė trauma
Įsivaizduokite: mergaitė auga girdėdama močiutės dejonę – „Mums su vyrais nesiseka, mus paliko ir išėjo. Visi vyrai blogi“. Ir štai, po dešimčių metų, ji pati kartoja tą patį scenarijų: santykiai griūva, vyrai dingsta kaip dūmai.
Atrodo kaip prakeiksmas? Psichoterapeutė Eglė Zakaraitė-Kijevič, besispecializuojanti šeimos ir verslo konsteliacijose, tvirtina: tai ne mistika, o visas mokslas, vadinamas transgeneracinėmis traumomis. Jų dėka žmonės paveldi ne tik talentus, bet ir neišspręstus skausmus – nuo karo bado iki emocinio atstūmimo.
„Mes nešamės protėvių „minusukus“ nesąmoningai, ir jie sabotažuoja mūsų gyvenimą“, – laidoje „(NE)Standartai” šokiravo specialistė.
E. Zakaraitė-Kijevič, baigusi tradicinę psichologiją, bet puoselėjanti alternatyvius metodus, aiškina, kad šeimos konsteliacijos – tai ne raganavimas, o įvykių ir charakterių „išdėstymas“ erdvėje.
Žmonės tampa atstovais: net nežinodami kito istorijos, jie gali pradėti kalbėti net kito asmens balsu, perimti jo komunikacines manieras ar net jausti slegiantį pyktį. „Tai kaip sustiprinti pojūčius 10 kartų – mes nuskaitome informacinį lauką iš sistemos. Nėra mistikos, tik kolektyvinė pasąmonė, kaip sakė Jungas“, – dėsto ji.
Vienas dalyvis prisipažino: atstovaudamas nepažįstamam žmogui, netikėtai perėmė jo balso tembrą ir net pradėjo identiškai keiktis. Eglė aiškino, kad kaip judant šachmatų figūrėlėms, taip ir čia: kūnas reaguoja, atskleisdamas paslėptas dinamikas.
Pokyčiai mūsų genetikoje įvyksta dar būnant motinos įsčiose
Šokiruojantis faktas? Epigenetika įrodo: traumos keičia genus dar embriono stadijoje. Jei prosenelė kentėjo maro metu, anūkė gali nesąmoningai bijoti artumo.
„Santykiai, pinigai, sveikata – viskas grįžta prie praeities. Moterų giminėje kartojasi nesėkmės su vyrais? Tai programuojanti žinutė: „Mums nesiseka“. Mergaitė tiki ir kartoja“, – perspėja Eglė.
Ji taip pat paminėjo ir pavyzdį, kai šeimoje slėptas karo netektys tampa anūkės nerimu, o bado trauma – pinigų baimė. „Paveldime ne tik pliusus, kaip meninį talentą, bet ir pilną minusų „pakuotę“: emocinius dirgiklius, užspaustus skausmus.“
„Pasveikti“ galima ir įmanoma, bet būtina su tuo dirbti
Ar galima nutraukti grandinę? Taip, bet ne per vieną naktį. „Nėra greitos piliulės už 200 eurų – tai procesas: suvokti, priimti, paleisti. Konsteliacijos padeda kūrybiškai: kūnas jaučia, protas seka iš paskos“, – tikina psichoterapeutė.
Ji pabrėžia: sąmoningumas – raktas į gijimo procesą. „Net jei paveldėjai traumą, tu renkiesi, ar ją aktyvuoti. Atsakomybė – tavo rankose.“
Tačiau nors ir padeda kitiems atrasti „raktus“, Eglė pati nuolat dirba ir su savimi: „Psichologai lankosi pas kolegas dažniau nei klientai – investuojame į gylį, kad nepaskęstume istorijose.“
Šiandien, kai pasaulis siūlo greitus sprendimus – nuo meditacijų programėlių iki „Instagram“ įrašų apie meilės kalbas – Eglė ragina visų pirmiausia atsigręžti į save.
„Klausykite savęs per jausmus, ne logiką. Pasąmonė didesnė už protą.“ Pasak jos, net ir praktika rodo, kad autentiškas „aš“ atsiskiria nuo tėvų lūkesčių per darbą su pasąmone.
O jei gyvenimas atrodo idiliškas, bet tuščias?
„Trys variantai: gyventi toliau, gilintis į prasmę ar kurti problemas. Pasirinkite – bet sąmoningai.“
Transgeneracinės traumos – ne pasakos, o realybė, kurią keičia ne likimas, o drąsa žvelgti atgal. Psichoterapeute kviečia pradėti nuo klausimo – ką nešiojate iš praeities? Gal laikas paleisti „prakeiksmą“ ir gyventi savo istoriją.
