Tarybos veiklos įsivertinimas neįvykdytas: „Metinis įsivertinimas su išorės ekspertais nebuvo atliktas“
Valstybės kontrolė savo 2025 metų ataskaitoje konstatavo, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba, kuri turėtų būti aukščiausias nepriklausomo transliuotojo valdymo organas, neatliko reikalaujamų įsivertinimų ir neturėjo aiškios atskaitomybės sistemos.
Kaip nurodyta dokumente:
„Tarybos narių metinis įsivertinimas pagal aprašą nebuvo atliktas, taip pat nebuvo pasitelkti išorės ekspertai, nors tai numatyta Tarybos veiklos vertinimo tvarkoje.“
Auditoriai pažymi, kad tai nėra formalus trūkumas, o valdymo kokybės klausimas, galintis tiesiogiai paveikti sprendimų skaidrumą ir tarybos atsakomybę visuomenei. Šis įsivertinimas turėjo būti atliekamas kasmet, tačiau paskutinį kartą tai padaryta 2021 metais.
„Metodinė pagalba nėra pavesta jokiai institucijai, todėl taryba savo veiklos efektyvumo neįsivertino.“
Pasak Valstybės kontrolės, aiškios atsakomybės grandinės nebuvimas kelia riziką dėl nepriklausomumo principo įgyvendinimo, kuris yra esminis visuomeninio transliuotojo pagrindas.
Darbuotojų atlyginimai ir autorinės sutartys: „Pastebimas autorinių sutarčių su etatiniais darbuotojais skaičiaus augimas“
Ataskaitoje pabrėžiama, kad LRT atlyginimų sistema išlieka nepakankamai reglamentuota. Auditorių teigimu, darbo apmokėjimo principai nėra įtvirtinti įstatymiškai, o tai sukuria spragą dėl lėšų panaudojimo skaidrumo.
„LRT darbuotojų atlyginimai yra motyvuojantys, tačiau darbo apmokėjimo principai tiek darbuotojams, tiek tarybos nariams nėra įtvirtinti įstatyme.“
Be to, pastebėtas tendencingas autorinių sutarčių su etatiniais darbuotojais skaičiaus augimas. Tokia praktika, pasak auditorių, gali kelti klausimų dėl darbo santykių skaidrumo, mokesčių apskaičiavimo ir socialinių garantijų.
„Pastebimas autorinių sutarčių su etatiniais darbuotojais skaičiaus augimas, o tai rodo būtinybę įtvirtinti aiškius darbo užmokesčio ir sutarčių reguliavimo principus.“
Tokie pastebėjimai išryškina, kad nors LRT deklaruoja siekį būti skaidriu ir socialiai atsakingu darbdaviu, teisinis neapibrėžtumas išlieka.
LRT kainuoja mažiau nei kitose šalyse, bet ar tai reiškia kokybę?
Valstybės kontrolė pateikia įdomų palyginimą: Lietuvos visuomeninio transliuotojo išlaikymas vienam gyventojui kainuoja žymiai mažiau nei kitose Europos šalyse.
„Lietuvos visuomeninis transliuotojas gyventojui kainuoja 1,9 Eur per mėnesį, kai Estijoje – 3 Eur, Suomijoje – 7,9 Eur, o Vokietijoje – 9,2 Eur.“
Šie skaičiai kelia klausimą, ar mažesnės išlaidos atitinka visuomenės lūkesčius dėl turinio kokybės, įvairovės ir nepriklausomumo. Auditoriai atkreipia dėmesį, kad nors LRT išsiskiria efektyvumu, vis dar trūksta strateginio planavimo ilgalaikėje perspektyvoje.
„Nėra aiškiai apibrėžta institucija, atsakinga už LRT strateginio plano tvirtinimą ir vertinimą, todėl šio plano įgyvendinimas nėra nuosekliai prižiūrimas.“[1]
Toks teisinis vakuumas kelia riziką, kad visuomeninio transliuotojo misija gali būti įgyvendinama fragmentiškai, be ilgalaikės vizijos ir atskaitomybės.
