ES teismas įpareigojo Europos Komisiją tirti LRT finansavimą
Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) laimėjo reikšmingą bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme prieš Europos Komisiją – ši turės pradėti oficialų tyrimą dėl Lietuvos nacionalinio transliuotojo (LRT) finansavimo modelio teisėtumo. Ginčo esmė – ar 2015 m. ir 2020 m. padaryti LRT finansavimo pakeitimai neprieštarauja ES valstybės pagalbos taisyklėms.
Teismas konstatavo, kad EK netinkamai įvertino turimus įrodymus, padarė procedūrinių klaidų ir skaičiavimo netikslumų. Dabar Komisijai teks iš naujo gilintis į tai, ar Lietuva, reikšmingai padidinusi LRT biudžetą – nuo 29 iki 41 mln. eurų – neturėjo šių pokyčių suderinti su Briuseliu. Pagal ES teisę, bet kokie reikšmingi valstybės pagalbos pokyčiai privalo būti suderinti su Komisija, kad nekiltų grėsmės konkurencijai rinkoje[1].
Advokatas Karolis Kačerauskas įspėja, kad jei tyrimas atskleis, kad finansavimas buvo neteisėtas, Lietuvai gali tekti grąžinti milijonines sumas. Vis dėlto IŽA teigia nesiekianti nei mažinti LRT finansavimo, nei kelti grėsmės jo nepriklausomumui – tik užtikrinti skaidrumą ir konkurencijos pusiausvyrą žiniasklaidos rinkoje.
IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė pabrėžia – stiprus visuomeninis transliuotojas yra būtinas, tačiau jo finansavimo modelis turi būti teisėtas ir atitikti ES standartus: nepriklausoma kontrolė, aiški misija ir tik tiek lėšų, kiek būtina jos įgyvendinimui.
LRT pažadėjo tokį sprendimą įvertinti
Po Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo nurodyta Europos Komisijai iš naujo įvertinti skundą dėl LRT finansavimo modelio, nacionalinis transliuotojas pranešė, kad analizuos teismo išvadas ir spręs dėl tolimesnių veiksmų[2].
„LRT ir toliau stebės situaciją ir, remdamasi teisiniais principais, užtikrins, kad būtų laikomasi visų reikalavimų ir procedūrų. Mūsų tikslas – prisidėti prie nepriklausomos ir objektyvios žiniasklaidos vystymo Lietuvoje“, – teigė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Teismo sprendimas kol kas nėra galutinis – jį dar galima skųsti aukštesnei instancijai. LRT pabrėžia, kad sprendimas nereiškia, jog finansavimo modelis buvo pripažintas neteisėtu – šiuo metu kalbama tik apie procedūrinius Europos Komisijos vertinimo aspektus.
Atlikto audito rezultatai bus skelbiami lapkričio 3-ąją
Valstybės kontrolė patvirtino, kad nacionalinio transliuotojo LRT auditas jau pradėtas ir vykdomas pagal tarptautinius audito standartus. Šis patikrinimas buvo įtrauktas į institucijos 2025 metų veiklos planą, o jo rezultatus planuojama paskelbti šių metų lapkričio 3 dieną[3].
Auditas atliekamas vadovaujantis Tarptautinės buhalterių federacijos bei aukščiausiųjų audito institucijų standartais. Valstybės kontrolė pabrėžia, kad iki tol, kol nebus pasirašyta audito ataskaita, jokia informacija apie patikrinimo eigą ar rezultatus nebus viešinama.
Seimas uždegė žalią šviesą nacionalinio transliuotojo auditavimui
Kovo viduryje Seimas po pateikimo pritarė siūlymui pavesti Valstybės kontrolei atlikti visuomeninio transliuotojo LRT veiklos auditą. Už tokį nutarimo projektą balsavo 80 parlamentarų, prieš – 15, dar 16 susilaikė. Iniciatyvą palaikė opozicinės ir kai kurios valdančiosios frakcijos, tarp jų ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis[4].
Auditą siūlyta atlikti už 2021–2024 m. laikotarpį, vertinant veiklos ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. Pagrindinis argumentas – augantis LRT finansavimas iš valstybės biudžeto, kuris 2024 m. sudaro beveik 80 mln. eurų.
