Bankams gali grėsti papildomas mokestis – ar tai paveiks klientus?
Vyriausybė rengia naują finansinį mechanizmą bankams, kuris galėtų papildomai apmokestinti sektorių. Kol kas nėra aišku, ar mokestis bus laikinas, ar taps nuolatiniu, o tikslūs jo principai vis dar diskutuojami. Planuojama, kad naujasis įnašas būtų skaičiuojamas nuo bankų įsipareigojimų, įtraukiant ir gyventojų bei verslo indėlius, o kai kuriose šalyse panašūs modeliai jau naudojami.
Papildomo mokesčio idėją skatina faktas, kad bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europoje. Valdančiųjų nuomone, dalis šių pajamų galėtų prisidėti prie valstybės biudžeto, ypač finansuojant gynybą. Ankstesnis solidarumo įnašas, įvestas prieš keletą metų, artėja prie pabaigos, o dėl mažėjančių palūkanų jo surenkama suma nebe tokia reikšminga, todėl svarstomas naujas pajamų šaltinis[1].
Bankų sektorius tokias naujienas vertina kritiškai. Jau dabar įmonės esą moka padidintus pelno mokesčius ir solidarumo įnašus, todėl papildomas apmokestinimas gali pabloginti šalies įvaizdį ir sumažinti investicijų patrauklumą. Kai kurie didieji bankai net svarsto dalį veiklos perkelti užsienin.
Premjerė pažymi, kad galutiniai sprendimai bus priimami tik po išsamios analizės, įvertinant visas alternatyvas ir rinkos sąlygas. Sektoriaus struktūra, įskaitant skyrių tinklą ir bankomatų prieinamumą, taip pat bus peržiūrima.
Numatoma, kad Vyriausybės programa, kurioje bus aiškiai išdėstyta naujo mokesčio koncepcija, Seimui bus pristatyta kitą trečiadienį. Iki tol diskusijos dėl to, kas realiai mokės – bankai ar jų klientai – tęsis, o sprendimas priklausys nuo ekonominių skaičiavimų ir politinių susitarimų.
Ruginienė: bankai turėtų mokėti daugiau
Tuo tarpu dar rugsėjį premjerė I. Ruginienė teigė mananti, kad bankai Lietuvoje galėtų reikšmingiau prisidėti prie valstybės biudžeto. Nors Vyriausybės programoje nurodyta, kad naujų mokesčių įvesti neketinama, ji palaiko idėją taikyti vadinamąjį finansinio stabilumo mokestį, kuris pakeistų solidarumo įnašą[2].
Pasak Ministrės Pirmininkės, dabartinis mokestis prarado prasmę dėl mažėjančio euriboro, todėl būtina ieškoti tvaresnio sprendimo, užtikrinančio didesnį bankų indėlį.
Kartu ji atkreipė dėmesį į bankų paslaugų prieinamumą ir mažėjantį skyrių bei bankomatų tinklą. Ruginienė pabrėžia, kad finansų sektorius, gaunantis didelius pelnus, turėtų ne tik sąžiningiau prisidėti prie biudžeto, bet ir gerinti paslaugų kokybę bei prieinamumą gyventojams visoje šalyje.
Bankai pranešė apie besikeičiančius tarifus
Tuo tarpu dar šią savaitę SEB bankas savo klientus informavo apie jau nuo 2026 metų sausio 1 dienos pasikeisiančius kai kurių paslaugų įkainius.
„Dėl Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimų, kurie įsigalios 2026 m. sausio 1 d., keisime kai kurių mūsų paslaugų įkainius. Šie pasikeitimai apims kai kurias administracines, technines ir panašias paslaugas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su finansinėmis paslaugomis – šioms paslaugoms bus pradėtas taikyti PVM, lygus 21 %.“ – rašoma banko pranešime.
Pateiktoje lentelėje matyti, kurių paslaugų įkainiai keisis: štai šiais metais už kliento nurodyto laikotarpio banko sąskaitos išrašo parengimą reikia mokėti 5 eurus, o jau nuo kitų metų mokestis augs iki 6,05 Eur. Tuo pačiu keisis ir banko sąskaitos išrašo ar kito dokumento išsiuntimo įkainiai – jei šie bus siunčiami Lietuvoje, už tai reikės mokėti 1,75 eurus (dabar – 1,45 Eur), jei paštu į užsienį – už tokią paslaugą teks mokėti net 7,01 euro (šiuo metu – 5,79 Eur).
Reikšmingai keisis ir kitų paslaugų įkainiai: už kliento rekvizitų patvirtinimą reikės mokėti 6,05 Eur (vietoje 5 eurų), už dokumento kopijos parengimą – 1,75 eurus už lapą (vietoje dabar esamų 1,45 Eur), už mokėjimo dokumentų patvirtinimą banke – 0,70 Eur/lapas (vietoje 0,58 Eur), už banko patvirtinimo apie pinigų pervedimą parengimą – 12,10 Eur (vietoje 10 eurų), o netipinė pažyma apie terminuotuosius indėlius, vertybinius popierius, apribojimus, įsipareigojimus ir kt. vietoje 30 eurų kainuos net 36,30 euro.
Bene visus banko klientus palies ir 0,45 centais išaugęs įkainis už bankinės kortelės išsiuntimą Lietuvoje (šiuo metu ši paslauga įkainota 2 eurais), o siunčiant į užsienį už tai reikės mokėti net 12,10 euro vietoje buvusių 10 Eur.
Brangiai mokės ir nesinaudojantys SMART-ID, mat už slaptažodžių generatoriaus siuntimas į užsienį pabrangs net 5,47 euro – atitinkamai nuo 26,07 iki 31,54 Eur.
Brangs ir iš banko gaunamos žinutės – vietoje iki šiol taikyto 0,15 Eur už žinutę iki 0,18 euro.
