Partnerystės įstatymas? Tik ne Tamašunienei einant teisingumo ministrės pareigas
Naujoji teisingumo ministrė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai priklausanti Rita Tamašunienė, susilaukė kritikos iš LGBT teises ginančių organizacijų dėl savo aiškaus konservatyvumo. Ji neslepia, kad neketina remti įstatymų projektų, leidžiančių įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę, ar prieštaraujančių jos partijos programai, tačiau pabrėžia, kad teismų sprendimai dėl partnerystės registravimo turi būti techniškai įgyvendinti.
Ministrė žada iki 2026 metų pabaigos sukurti Registrų centro funkcionalumą, leidžiantį įtraukti partnerystes į valstybės registrus, ir ieško sprendimų, kurie užtikrintų teisės viršenybę, nepaisant asmeninių ar ideologinių pažiūrų. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad galutinį sprendimą dėl partnerystės reguliavimo priims Seimas, todėl ministerija ieškos būdų suderinti teismų sprendimus su parlamentine procedūra[1].
Be LGBT klausimų, R. Tamašunienė skiria dėmesį Kalėjimų tarnybos veiklos efektyvumui ir resocializacijos priemonių stiprinimui. Ji kol kas neplanuoja skubių permainų tarnybos vadovybėje, laukia vidaus audito išvadų ir mato galimybių gerinti esamas įkalinimo sąlygas, pasinaudojant tiek nacionalinėmis, tiek tarptautinėmis finansavimo priemonėmis.
Ministrė taip pat akcentuoja teisės viršenybę, kompetentingų specialistų komandą ir vizualinių tautinių simbolių svarbą viešojoje erdvėje.
Viceministrė K. Zamarytė-Sakavičienė laikosi griežtos pozicijos partnerystės klausimu
R. Tamašunienės komandoje teisingumo viceministre pradėjusi dirbti Kristina Zamarytė-Sakavičienė taip pat laikosi griežtos pozicijos partnerystės klausimu. Ji teigia, kad jos požiūris dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės nesikeičia, tačiau rengiant įstatymo projektus vis tiek sprendimus priima ministrė R. Tamašunienė[2].
Viceministrė pažymi, kad ministerija dar nerengia įstatymo projekto, įgyvendinančio Konstitucinio Teismo nutarimą, ir šiuo metu dirba tik prie Vyriausybės programos įgyvendinimo plano. Ji pabrėžė, kad valstybės tarnautojai negali būti diskriminuojami dėl savo pažiūrų.
Teisingumo ministrė R. Tamašunienė anksčiau užsiminė, kad vienalyčių partnerystės įstatymo projektas Seime gali nesulaukti pakankamo palaikymo.
Premjerė Inga Ruginienė pabrėžė, kad jei Teisingumo ministerija nepateiks partnerystės įstatymo projekto, jis galėtų būti pateiktas Seimui kitu būdu. Tai esą ypač aktualu po balandžio mėnesio Konstitucinio Teismo sprendimo, kad Lietuvoje neįteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė prieštarauja Konstitucijai. Nors Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas, atitinkamo įstatymo daugiau nei 20 metų nėra priimta, o KT tokį delsimą įvertino kaip diskriminuojantį.
I. Vėgėlė siūlo panaikinti Civilinės sąjungos institutą
Seimo narys Ignas Vėgėlė pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma iš Civilinio kodekso išbraukti partnerystės institutą. Tai reikštų, kad teisinė partnerystė, įskaitant tos pačios lyties poras, būtų panaikinta. Jis siūlo priimti Artimojo ryšio įstatymą, užtikrinantį turtines ir informacijos teises, bet neleidžiantį įsivaikinti.
Projektas sulaukė kritikos. Buvęs parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad Vėgėlės veiksmai gali diskredituoti žmogaus teises ir paramą Ukrainai. Dalis gyventojų projektą palaiko, tačiau buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas jį kritikuoja kaip prieštaraujantį EŽTK ir ES teisės principams.
Savo ruožtu K. Zamarytė-Sakavičienė perspėjo, kad didžiausia Civilinės sąjungos grėsmė – šeimos sampratos pakeitimas, kai šeima nebebus siejama su gyvybės pratęsimu, o svarbiausi ryšiai taps romantiniai ir emociniai.
