Kuo skiriasi Civilinės sąjungos ir Artimojo ryšio įstatymai?
Seimo narys Ignas Vėgėlė pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma iš Civilinio kodekso išbraukti partnerystės institutą. Tai reikštų, kad teisinė partnerystės forma, įskaitant ir tos pačios lyties asmenų poras, būtų panaikinta iš Lietuvos teisinės sistemos.
Dar balandžio mėnesį I. Vėgėlė Seimo nariams pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlė naikinti Civilinio kodekso nuostatas, susijusias su partnerystės institutu. Parlamentaras prie šio siūlymo kartu pakvietė prisijungti ir visus Seimo narius, nepriklausomai nuo šių partiškumo ar politinių pažiūrų[1].
„Pasiūlymo logika gana paprasta: ne Konstitucinis Teismas, o Seimas leidžia įstatymus, todėl ne Konstitucinis Teismas, o Seimas turi nuspręsti, kaip sureguliuoti šeimos, partnerių ar artimų asmenų visuomeninius santykius“, – teigė I. Vėgėlė.
77.lt susisiekė asmeniškai su I. Vėgėle tikslesnio komentaro apie Civilinės sąjungos įstatymą. Žemiau pateikiame Seimo nario atsakymą:
„Seime šiuo metu yra du įstatymo projektai, tiesa, gana skirtingi, kurie padėtų sureguliuoti tos pačios lyties asmenų gyvenimą kartu. Civilinės sąjungos įstatymas, kuris minėtoms poroms iš esmės suteiktų teisę įsivaikinti ir visas kitas tradicinei šeimai šiuo metu suteikiamas teises ir artimojo ryšio sprendimas, kuris suteiktų daugumą turtinių ir informacijos gavimo teisių, tačiau neleistų įsivaikinti. Artimojo ryšio įstatymo logika paprasta: turime sureguliuoti turtines ir kai kurias asmenines neturtines šių asmenų teises, tačiau neturėtų būti suteikiamos tos teisės, kurios gali neigiamai paveikti vaikus. Todėl mano siūlymas – užtikrinti poroje gyvenančių asmenų turtines ir informacijos gavimo teises, tačiau nesuteikti teisės įsivaikinti ir kitų su tuo susijusių teisių. Vienintelis būdas tai atlikti – priimti Artimojo ryšio įstatymą Seime.
Šalia šių dviejų įstatymų, kuriuos svarsto Seimas, Konstitucinis teismas nusprendė įgalinti Partnerystės įstatymo veikimą. Skamba gana fantasmagoriškai, bet KT ėmėsi iniciatyvos negaliojantį įstatymą paversti galiojančiu: suteikė asmenims teisę registruoti partnerystę, nors nėra kur registruoti – neegzistuoja joks partnerystės registras. Dabar Vyriausybė suka galvas, kaip nesant įstatymo sukurti registrą, nes teismai, vadovaudamiesi KT sprendimu, jau priima sprendimus, įpareigojančius įregistruoti partnerystę.
Siūlau Seime panaikinti Partnerystės instituto veikimo prielaidas ir įteisinti Artimojo ryšio teisinį reguliavimą. Tai nuims įtampas visuomenėje, užtikrins homoseksualių porų turtines teises ir išspręs pagrindines šių asmenų keliamas problemas. Ar jis sulauks paramos Seime – pasakyti sunku, nes pasipriešinimas didžiulis. Įtakingos grupės siekia, kad įsiteisėtų Partnerystės įstatymas ir atitinkamas registras, o homoseksualių porų teisinis reguliavimas prilygtų šeimos teisėms.“ – atsakyme teigė I. Vėgėlė.
Vėgėlės iniciatyva prieš partnerystę sulaukė kritikos
Šis žingsnis sulaukė aštrios kritikos. Buvęs parlamentaras, „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius tokius I. Vėgėlės veiksmus įvardijo kaip bandymą diskredituoti paramą Ukrainai ir pulti žmogaus teises, teigdamas, kad jo veiksmai gali būti „penktosios kolonos“ požymis[2].
„Paramos Ukrainai diskreditavimas, išpuoliai prieš žmogaus teises ir balsavimai prieš sankcijas ir ribojimus ruSSijos piliečiams aiškiai rodo, kad šis asmuo galimai vykdo penktajai kolonai būdingas užduotis Lietuvos Respublikos Parlamente.
Galiu tik pasidžiaugti, kad tokie veiksmai nesulaukia didelio kolegų Seimo narių palaikymo. Prieš porą mėnesių Ignas Vėgėlė gyrėsi, kad renka kolegų parašus partnerystės išbraukimui. Šiandien projektą jis teikia jau vienas, desperatiškai bandydamas parodyti, kad kažką Seime apskritai veikia.“ – rašė T. V. Raskevičius.
Jis taip pat nurodė, esą ir toliau prisidedantis prie teisinės pagalbos teikimo vienalytėms poroms, siekiančioms registruoti partnerystę teismo keliu.
„Jau daugiau nei 30 porų yra pradėjusios teismo procesus.“ – pridūrė T. V. Raskevičius.
T. V. Raskevičiaus pasidalintame dokumente matyti, kad įstatymas įsigaliotų 2026 m. kovo 1 d.
Ne visi pritaria kritikai
Tuo tarpu patys gyventojai, panašu, linkę palaikyti tokį I. Vėgėlės sprendimą. Šie atremia ir T. V. Raskevičiaus išsakytus argumentus apie „prokremliškumą“.
„Pagal tave tai Amerika irgi visa kremlinė, nes Amerikos prezidentas aiškiai pasakė, kad yra tik dvi lytis vyras ir moteris.“ – po politiko įrašu komentavo vienas internautas.
Kita gyventoja kreipėsi į T. V. Raskevičių ir visus jam pritariančius, kviesdama „dar kartą persiskaityti Konstituciją“, kurioje esą aiškiai parašyta, jog svetimų vėliavų Seime būti negali.
Visgi, pasisakyti po šiuo T. V. Raskevičiaus įrašu netruko ir buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas, taip pat stojęs prieš tokį I. Vėgėlės veiksmą.
„Turbūt ir patys didžiausi rėmėjai supranta, kokias pasekmes turėtų šis akivaizdžiai antikonstitucinis ir prieštaraujantis EŽTK bei ES teisei įstatymas“, – komentavo D. Žalimas.
Sakavičienė: didžiausia Civilinės sąjungos grėsmė – šeimos sampratos pakeitimas
Tuo tarpu šalies teisingumo viceministre tapusi Kristina Zamarytė-Sakavičienė aiškino, kad didžiausia Civilinės sąjungos įstatymo grėsmė – visai kitur.
„Civilinės sąjungos problema ne ta, kad ji įteisins tos pačios lyties porų gyvenimą kartu. Jis ir taip teisėtas – kas nori, laisvai gali taip gyventi. Tai yra tų žmonių reikalas, jų privatus gyvenimas, į kurį nevalia kištis, primetinėti jiems svetimų religinių ar moralinių normų. Turime suteikti jiems trūkstamas teisines garantijas (Artimo ryšio, Bendro gyvenimo susitarimo projektai).“ – teigė ji.
K. Zamarytė-Sakavičienė pridėjo, kad didžiausia grėsmė yra ta, kad teisiškai Civilinės sąjungos dėka sudaryta šeima būtų laikoma tokia pačia kaip ir santuokinė.
„Tai reiškia, kad pasikeis šeimos samprata teisėje – iš tos, kurios esmė yra nukreipta į gyvybės pratęsimą, į tokią, kurios esmė grįsta romantiniais, seksualiniais ir pan. emociniais asmeniniais ryšiais.“ – teigė politikė.
Plačiau galite skaityti čia:
Prisideda prie iniciatyvos dėl kitų valstybių vėliavų eksponavimo
Prieš keletą dienų I. Vėgėlė taip pat savo socialinėje feisbuko paskyroje pareiškė prisidedantis prie iniciatyvos, kuria siekiama išsaugoti pagarbą valstybingumo simboliams ir Konstitucijai[3].
„Remiu šią iniciatyvą ir kviečiu Jus ją taip pat palaikyti ir paremti.“ – rašė parlamentaras.
Apie tokią iniciatyvą paskelbė visuomenininkė Daiva Narkevičiūtė, kuri kartu yra ir peticijos, kviečiančios pasirašyti, kad greta Lietuvos vėliavos nekabėtų kitų valstybių vėliavos, autorė[4].
Peticijoje reiškiamas nepritarimas dėl Ukrainos vėliavos nuolatinio eksponavimo šalia Lietuvos valstybės simbolių ant valstybinių institucijų pastatų. Pasak autorės ir peticiją pasirašiusiųjų, toks elgesys pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją bei Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą, kurie nenumato galimybės nuolat kelti užsienio valstybių vėliavas lygiavertiškai su Trispalve.
Dokumente pabrėžiama, kad valstybės simboliai turi būti naudojami tik laikantis teisės aktų, o jų statusas negali būti menkinamas ar prilyginamas kitų valstybių simboliams.
Peticijoje išdėstomi trys pagrindiniai reikalavimai: nedelsiant pašalinti užsienio valstybių vėliavas nuo valstybinių įstaigų, jei jų eksponavimas nėra reglamentuotas įstatymų; nutraukti bet kokias iniciatyvas keisti įstatymus ar Konstituciją, siekiant įteisinti nuolatinį užsienio vėliavų kėlimą; bei užtikrinti Seimo narių atsakomybę, kad jie balsuotų prieš tokius projektus dar jų pateikimo stadijoje.
Peticijos autorė taip pat pabrėžia, kad valstybės simboliai yra suvereniteto, istorijos ir tautinės tapatybės išraiška, o jų naudojimas neturėtų priklausyti nuo laikinos politinės mados ar užsienio politikos aktualijų.
