Pinigus uždirba, bet jų nepačiupinėja: „mūsų pinigai priklauso bankams“
Pasaulis skaitmenizuojasi ir viskas tampa susieta su internetu, išmaniaisiais įrenginiais. Kai nėra ryšio net poliklinikose sutrinka darbas. O ką kalbėti apie dokumentus, pažymas ar net sąskaitas banke. Didelė dalis gyventojų tokias privalo turėti, bet jų kartais patys nepasiekia.
Tarp lietuvių vis dažniau girdima frazė, kad „mūsų pinigai priklauso bankams“. Ši mintis nėra be pagrindo. Lietuvoje atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos beveik visais atvejais turi būti mokamos pavedimu, todėl gyventojai priversti turėti sąskaitą banke. Tačiau net turėdami sąskaitą, daugelis skundžiasi, kad negali laisvai išsiimti savo pinigų be papildomų mokesčių.
„Aš savo juodu darbu užsidirbu pinigus, bet net negaliu jų pačiupinėti. Viskas nuteka bankams. O jie su mano pinigais daro, ką nori. Be to, išsigryninsi pinigus ne visur – ne kiekvienoje vietoje rasi bankomatą, o kai kur už tai dar ir tenka mokėti“, – pasakoja alytiškis.
Tokia situacija ypač kebli mažesnių miestų ir kaimo gyventojams, kur bankomatų tinklas retas, o vyresnio amžiaus žmonėms internetinė bankininkystė neretai kelia sunkumų. Jie turi sąskaitas, bet jų patys nei valdo nei gali pasiekti[1].
Vis dėlto valstybė kol kas nekeičia savo pozicijos – darbo užmokestis gaunamas pavedimu laikomas saugesniu ir patogesniu būdu, nors daliai gyventojų tai atrodo kaip paslėptas būdas versti juos priklausyti nuo bankų sistemos.
Profesinių sąjungų atstovai primena: atlyginimas yra darbuotojo nuosavybė, o ne bankų turtas
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji pirmininkė Dalia Jakutavičė pabrėžia, kad atlyginimas yra darbuotojo nuosavybė, todėl žmogus turėtų turėti teisę pats nuspręsti, kaip jį gauti – pavedimu ar grynaisiais. „Šiuo metu praktiškai visi yra priversti turėti sąskaitą banke, nors kai kuriems tai sukelia papildomų išlaidų ir nepatogumų. Tai ypač sudėtinga vyresniems ar atokesnių vietovių gyventojams“, – sako D. Jakutavičė.
Valstybinė darbo inspekcija patvirtina, kad Darbo kodeksas numato tik kelias išimtis, kai atlyginimas gali būti mokamas grynaisiais. Tai taikoma jūrininkams, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, turintiems teisę dirbti Lietuvoje, bet dėl objektyvių priežasčių neturintiems sąskaitos. „Darbo kodeksas nustato aiškias teisines sąlygas, kurioms egzistuojant darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos galėtų būti mokamos grynaisiais. Kiti ribojimai galėtų būti nustatyti tik specialiuose įstatymuose“, – nurodė inspekcija.
Tokios taisyklės, pasak profesinių sąjungų, pažeidžia pasirinkimo laisvę ir sudaro prielaidas tam, kad bankai faktiškai taptų tarpininkais tarp žmogaus ir jo paties uždirbtų pinigų. Tai kelia klausimą, ar dabartinė tvarka labiau tarnauja piliečiams, ar finansų sektoriui.
Pinigų išgryninimas – brangus ir ribotas: gyventojai jaučiasi įsprausti į kampą
Nors kai kuriose prekybos vietose galima išsigryninti iki 100 eurų be papildomo mokesčio, ši paslauga toli gražu nėra visiems prieinama. Pavyzdžiui, „Perlo“ terminaluose pinigų išgryninimas kainuoja 0,8 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 1,5 euro.
„Citadele“ banke nemokamai galima išsiimti nuo 750 iki 1 500 eurų per mėnesį, priklausomai nuo kortelės tipo. Jei viršijama riba, taikomas 2 proc. mokestis nuo išgryninamos sumos. „Luminor“ banke per mėnesį nemokamai galima išsiimti nuo 800 iki 1 200 eurų[2].
Tai reiškia, kad net ir turėdami savo pinigus sąskaitoje, žmonės privalo mokėti už galimybę jais disponuoti. „Tai ne tik neteisinga, bet ir nesaugu. Kai bankai ima mokesčius už mūsų pačių pinigų išgryninimą, jie faktiškai riboja mūsų teisę naudotis savo uždarbiu“, – piktinasi skaitytojai.
Didėjant elektroninių atsiskaitymų skaičiui, daugelis pastebi, kad grynieji tampa retenybe, o galimybė jais laisvai naudotis – vis labiau apribota. Diskusijos dėl teisės gauti algą grynaisiais greičiausiai tik stiprės, nes vis daugiau žmonių pradeda kelti klausimą, kas iš tiesų valdo jų pinigus: jie patys ar bankai. Dar labiau klausimus apie kontrolę kelia naujienos apie ES inicijuojamą pinigų skaitmenizavimą.
