Kada kaupimas tęsiasi, o kada – sustoja?
Daugeliui Lietuvos gyventojų pensijų kaupimas – tarsi neišsprendžiamas rebusas: vieni rodos, net nežino, ar jų įmokos vis dar kaupiasi, kiti pamiršo apie laikinas sustabdytas įmokas, o treti – jau seniai nutraukė kaupimą. Per pastaruosius dvidešimt metų sistemoje įvyko ne viena reforma, todėl kartais net ir patys aktyviausi dalyviai nebesupranta, kuriai „stadijai“ priklauso.
Kaip praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tie, kurie reguliariai moka įmokas, kas mėnesį gauna 3 % nuo draudžiamųjų pajamų į pensijų fondą, o papildomai valstybė skiria 1,5 % vidutinio šalies darbo užmokesčio. Laikinas nedarbas ar vaiko priežiūros atostogos įmokų mokėjimo nesustabdo – valstybės skatinamosios įmokos vis tiek patenka į fondą[1].
Pensijų kaupimo dalyviai taip pat gali pasinaudoti įmokų atostogomis – laikinai sustabdyti įmokas iki 12 mėnesių. Tokiu atveju reikia pranešti pensijų bendrovei likus ne mažiau kaip 30 dienų, o pasibaigus pertraukai įmokos vėl pradeda kauptis automatiškai. Nuo 2026 m. sausio 1 d. ši sistema taps lankstesnė: įmokas bus galima sustabdyti neribotai kartų, o minimalus laikotarpis bus 12 mėnesių.
Kai kurie dalyviai jau pasinaudojo galimybe įmokas sustabdyti neterminuotai. Nors naujų įmokų jie nemoka, jau sukauptos lėšos lieka investuojamos, o norintys visada gali atnaujinti savo kaupimą.
Kaip paprastai sužinoti, koks yra asmeninis kaupimo statusas?
Sužinoti savo pensijų kaupimo statusą labai paprasta: prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros galima matyti, ar esate dalyvis, pas kurią pensijų bendrovę kaupiate ir ar įmokos sustabdytos. Papildomą informaciją suteikia pensijų bendrovės arba „Sodros“ informacijos centras telefonu +370 5 250 0883.
Paskyroje taip pat galima rasti detalią informaciją apie pervestas įmokas – kiek lėšų pervesta į fondą, kiek iš Jūsų, kiek valstybės ar „Sodros“. Tačiau tiesiogiai pervedamų darbdavio ar papildomų asmeninių įmokų čia nematyti. Šiuo metu „Sodra“ ir pensijų bendrovės valdo skirtingus duomenis: „Sodra“ žino tik pervedimus, bet neturi informacijos apie investicijų vertę.
Nuo 2026 m., pasikeitus įstatymams, gyventojai galės vienoje vietoje matyti visą sukauptą pensijų turtą, įmokų struktūrą ir galimą atsiimti sumą pasitraukus iš kaupimo.
Taip pat bus galima preliminariai apskaičiuoti, kiek lėšų būtų galima atsiimti dabar, jei nuspręstumėte pasitraukti, ir palyginti su scenarijumi, kurį tęsiant kaupimą gautumėte pensiją senatvei. Šios naujovės leis gyventojams aiškiau suprasti savo galimybes ir priimti informuotus sprendimus dėl pensijų kaupimo.
Kitąmet pensijos augs: senjorai vidutiniškai gaus 750–810 eurų
O štai kitąmet vėl numatomas pensijų augimas. 2026 m. vidutinė senatvės pensija padidės apie 12 proc., o tai reiškia, kad dauguma pensininkų gaus apie 80 eurų daugiau, o tie, kurie turi reikiamą darbo stažą – apie 90 eurų. Vidutinė pensija sieks 750 eurų, o su būtinuoju stažu – 810 eurų[2].
Prognozuojama, kad kitų metų vidutinis darbo užmokestis augs 7,3 proc., o infliacija sieks 3,2 proc., todėl pensijos reali perkamoji galia didės. Iki 2030 m. siekiama, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų pusę vidutinio atlyginimo „į rankas“. Kitąmet ši riba bus beveik pasiekta: vidutinė pensija sudarys 47,3 proc., o su būtinuoju stažu – 51,1 proc.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 632 tūkst. senatvės pensininkų ir dar apie 8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Šiemet vidutinė senatvės pensija siekia beveik 670 eurų, o turintiems būtiną stažą – 720 eurų. Be to, kitais metais augs bazinis vienišo asmens ir našlių pensijos dydis – nuo 42,29 euro iki 46,46 euro.
Galutiniai pensijų indeksavimo dydžiai dar turi būti patvirtinti Vyriausybės ir Seimo.
