Vietos bendruomenė ragina sustabdyti planuojamus kirtimus Vaitaičių miško genetiniame draustinyje
VšĮ „Girių inspekcija“ kartu su piliečiais ir gamtosaugos aktyvistais kreipėsi į visuomenę bei institucijas, prašydami sustabdyti planuojamus kirtimus Kelmės rajone, Užvenčio seniūnijoje esančiame Vaitaičių miško pušies genetinio draustinio branduolyje. Ši vietovė, dar vadinama „Rojaus mišku“, laikoma viena vertingiausių gamtinių teritorijų Lietuvoje.
„Girių inspekcija“ – nevyriausybinė organizacija, jungianti nepriklausomus miško stebėtojus ir savanorius visoje Lietuvoje. Ji siekia taikiomis priemonėmis apsaugoti Lietuvos miškus bei kuria platformą, kurioje gyventojai gali pranešti apie kirtimus ir stebėti jų mastą. Organizacija pabrėžia, kad miškų apsauga yra bendras visuomenės interesas, o jų genetinis paveldas – neįkainojamas tautos gamtinis kapitalas.[1]
Genetinio draustinio branduolys vadinamas „gyvu gamtos muziejumi“
Pasak „Girių inspekcijos“, iki 2025 m. pabaigos planuojama iškirsti 3–4 hektarus brandžiausio miško masyvo. Šio draustinio dalis yra vadinama „Rojaus mišku“ ir pasižymi išskirtine genetine, ekologine bei kraštovaizdžio verte.
„Tai vienas gražiausių ir brandžiausių Lietuvos pušynų, turintis neįkainojamą genetinę, ekologinę ir kraštovaizdžio vertę. Šis miškas – gyvas gamtos muziejus, gyvūnų prieglobstis, žmonių ramybės ir įkvėpimo vieta. Ir dabar jis pasmerktas išnykti“, – rašoma viešame kreipimesi.
Miško gynėjai pažymi, kad kirtimai planuojami draustinio branduolyje, kuriame „formavosi šimtmečių genetinė pušų linija“. Aktyvistas Gintautas Nauronis, pristatomas kaip žmogus, „pasiryžęs susideginti, kad apsaugotų šį Rojaus sodą“, tapo simboline šio pasipriešinimo figūra.
Viešai įvardijamas ir atsakingas pareigūnas – Valstybinių miškų urėdijos Užvenčio girininkijos vadovas Artūras Jokubauskis, kurio prašoma paaiškinti, kokiu pagrindu numatytas kirtimas bei ar buvo atliktas nepriklausomas mokslinis vertinimas.
Pilietinės iniciatyvos „Girių inspekcija“ atstovai: „Genetiniai draustiniai nėra plantacijos“
„Girių inspekcija“ teigia, kad girininkijos argumentas, jog „ateina laikas kirsti, nes miškas subrendęs“, yra klaidinantis.
„Genetiniai draustiniai nėra plantacijos – jų paskirtis yra saugoti natūralų miško genofondą ir biologinę įvairovę, o ne medieną“, – pabrėžiama kreipimesi.
Organizacijos teigimu, brandaus miško branduolio kirtimas neturi nei ekologinio, nei mokslinio pagrindo, nes draustinio teritorijoje jau yra daug neatkurtų plotų, tinkamų atželdinimui. Jei kirtimai vis dėlto įvyktų, „per artimiausią dešimtmetį išnyks trečdalis viso brandaus miško masyvo“, o tai būtų „dar vienas žingsnis link Lietuvos saugomų miškų dugno“.
„Kai valstybės įmonė leidžia kirsti genetinį draustinį, siunčiamas signalas, kad „saugoma“ reiškia tik tiek, kiek leidžia pelno planas“, – rašoma toliau.
Pasak organizacijos, toks požiūris „diskredituoja aplinkosaugos sistemą ir naikina visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis“.
Genetinių draustinių kirtimus laiko moksliniu ir moraliniu absurdu
Kreipimesi argumentuojama, kad genetinių draustinių kirtimai prieštarauja pačiai jų paskirčiai.
„Kirtimas tokioje vietoje reiškia, kad saugoma teritorija paverčiama ištekliaus šaltiniu – tarsi muziejuje išlydytume eksponatus, kad gautume vario“, – rašo organizacija.
Be to, pabrėžiama, kad unikalių genetinių išteklių atkūrimas po kirtimų yra neįmanomas: „Net jei toje vietoje atsodins naujus medelius, jie nebebus tie patys. Unikali genų kombinacija, susiformavusi per šimtus metų, išnyksta visam laikui. Tai – neatsinaujinantis turtas.“
Ekonominis argumentas, anot „Girių inspekcijos“, šiuo atveju „beprasmis“:
„Medienos vertė – trumpalaikė, o genetinės įvairovės vertė – neįkainojama. Iškirstas draustinis atneša kelis tūkstančius eurų pelno šiandien, bet praranda šimtmečių vertės paveldą.“
Moksliniu požiūriu genetiniai draustiniai laikomi „gyvų populiacijų laboratorijomis“, leidžiančiomis stebėti natūralią evoliuciją, kintamumą ir atsparumą ligoms.
„Jų išsaugojimas – investicija į ateities miškų gyvybingumą, o jų naikinimas – ekologinis trumparegiškumas“, – teigia organizacija.
Kviečia veikti: nuo kreipimosi į institucijas iki atvykimo į vietą
Kreipimosi pabaigoje iškeliami konkretūs reikalavimai institucijoms:
- Nedelsiant sustabdyti planuojamus kirtimus Vaitaičių miško pušies genetinio draustinio teritorijoje.
- Atlikti nepriklausomą ekologinį ir genetinį vertinimą.
- Peržiūrėti visų Lietuvos genetinių draustinių apsaugos režimą ir uždrausti plynus bei „sanitarinius“ kirtimus.
- Sudaryti viešą priežiūros komisiją, įtraukiant mokslininkus, bendruomenes ir gamtosaugines organizacijas.
- Viešai atsiskaityti, kokiais duomenimis ir argumentais remiasi Užvenčio girininkija.
Organizacija ragina visuomenę imtis veiksmų:
„Atvykite į Vaitaičių mišką – pamatykite, koks grožis dar kvėpuoja. Dalinkitės nuotraukomis ir žinute socialiniuose tinkluose. Rašykite institucijoms ir žiniasklaidai. Tai – mūsų visų miškas. Mūsų visų atsakomybė.“
Savo ruožtu 77.lt mėgino susisiekti su A. Jokubauskiu, tačiau to padaryti nepavyko. Taip pat komentaro kreipėmės ir į Valstybinę miškų urėdiją bei Valstybinę miškų tarnybą. Gavę atsakymus, tekstą papildysime.
VMT: dalis viešai skleidžiamos informacijos yra netiksli ir klaidinanti
Savo ruožtu VMT nurodė, kad dalį mums naudingos ir reikalingos informacijos jau antradienį yra pateikusi savo įraše feisbuko paskyroje. Tarnyba pabrėžė, jog viešai skleidžiami teiginiai apie tariamą Vaitaičių pušies genetinio draustinio „iškirtimą“ yra netikslūs[2].
Pasak VMT, genetiniai draustiniai nėra rezervatai – jų tikslas ne palikti mišką pūti, o išsaugoti vietinių medžių genetinę medžiagą, kuri perduodama iš kartos į kartą. Vaitaičių draustinis užima 106 hektarus, o per dešimtmetį planuojama iškirsti tik iki 9 hektarų – apie 8,5 proc. teritorijos, ne trečdalį, kaip teigiama viešai.
VMT aiškina, kad perbrendusiuose pušynuose jaunos pušelės po tankia laja neišgyvena, todėl žmogaus įsikišimas būtinas. Iškertami perbrendę medžiai, o jų vietoje sodinami nauji, iš tų pačių sėklų išauginti sodinukai. Tokiu būdu išlaikoma genetinė įvairovė ir užtikrinamas miško atsinaujinimas.
„Jei leisime miškui pasenti ir supūti, genetinės medžiagos nebeturėsime“, – sako VMT Miško genetinių išteklių skyriaus patarėja Jūratė Laukineitienė.
Tarnyba pabrėžia, kad visi sprendimai dėl genetinių draustinių tvarkymo priimami pagal Lietuvos ir tarptautinius teisės aktus, o jų tikslas nėra pelnas, bet miško gyvybingumo palaikymas. Šiuo metu leidimas naujiems kirtimams Vaitaičių draustinyje dar nėra išduotas.
VMT direktorius Mindaugas Tarnauskas teigia, jog visuomenės aktyvumas džiugina, tačiau trūksta informacijos apie genetinių draustinių paskirtį, todėl kviečia į atvirą diskusiją, kad sprendimai dėl miškų būtų priimami remiantis faktais ir mokslo žiniomis.
