Bill Gates fondo investicija į „BioNTech“ pandemijos metu išaugo nuo 55 iki 550 mln. dolerių
2019 m. rugsėjo 4 d. „Bill & Melinda Gates“ fondas paskelbė apie 55 mln. JAV dolerių investiciją į Vokietijos biotechnologijų bendrovę „BioNTech“, siekdamas remti mRNR technologijomis grįstų vakcinų ir imunoterapijų kūrimą nuo ŽIV bei tuberkuliozės. Tai buvo ankstyva, iki įmonės įžengimo į biržą atlikta investicija, turėjusi potencialą vėliau išaugti iki 100 mln. dolerių, įtraukiant dotacijas.
Vos po kelių mėnesių, 2019 m. gruodį, Kinijos Uhano mieste buvo nustatyti pirmieji COVID-19 atvejai. Jau 2020 m. sausį „BioNTech“ vadovas Uğuras Şahinas nusprendė pradėti darbą prie vakcinos nuo naujojo viruso. Kovo mėnesį bendrovė sudarė partnerystę su „Pfizer“, o jų bendra vakcina „Comirnaty“ 2020 m. gruodį gavo leidimą skubiam naudojimui, 2021 m. rugpjūtį – visišką patvirtinimą[1]. Greitas vakcinos sukūrimas ir patvirtinimas kėlė klausimų apie tikslią viruso kilmę ir atsiradimo laiką.
Iki 2021 m. balandžio Gates fondo pradinė 55 mln. dolerių investicija išaugo maždaug dešimt kartų – iki daugiau kaip 550 mln. dolerių, nes „BioNTech“ akcijų vertė pakilo nuo 18 dolerių už akciją 2019 m. spalį vykusiame IPO iki daugiau nei 100 dolerių 2021 m. pradžioje. Tai tapo viena sėkmingiausių pandemijos laikotarpio investicijų, sukėlusių daug klausimų dėl filantropijos ir pelno ribų. Gatesas, panašu, pasirinko labai gerą laiką investutoi.
Milijardai skirti vakcinų kūrimui neatsipirko: per pandemiją mirė dešimtys milijonų
Kai dauguma pasaulio vyriausybių dar dvejojo dėl pandemijos grėsmės, keturios nevyriausybinės organizacijos ėmėsi lyderystės: Gates fondas, vakcinų aljansas Gavi, britų „Wellcome Trust“ ir CEPI – epidemijoms pasirengimo inovacijų koalicija.
Šios organizacijos, turėjusios glaudžius ryšius su farmacijos pramone ir prieigą prie aukščiausių politikos lygių, identifikavo potencialius vakcinų kūrėjus, nukreipė lėšas į testų ir gydymo priemonių kūrimą, padėjo Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) kurti pasaulinę vakcinų paskirstymo strategiją.
Organizacijų veikla ne kartą buvo kvestionuota. Donaldas Trumpas sustabdė JAV finansavimą Gavi aljansui, nes kritikavo jo ryšius su PSO ir teigė, kad organizacija nėra pakankamai skaidri. Jo administracija prioritetą skyrė nacionalinėms vakcinų programoms, tokioms kaip „Operation Warp Speed“, o ne tarptautiniams fondams. Be to, Trumpas tvirtino, kad Gavi pernelyg priklauso nuo privačių filantropų, tokių kaip Billas Gatesas, ir gali turėti interesų konfliktų. Toks interesų ir asmeninės finansinės naudos šešėlis nuolat lydi Gateso veiklą.
Kaip parodė POLITICO ir Vokietijos laikraščio WELT tyrimas, šios keturios sveikatos organizacijos nuo 2020 m. išleido beveik 10 mlrd. dolerių kovai su COVID-19 – tiek pat, kiek pagrindinė JAV agentūra, atsakinga už kovą su pandemija užsienyje. Jos taip pat skyrė 1,4 mlrd. dolerių PSO ir išleido bent 8,3 mln. dolerių lobizmui Vašingtone ir Briuselyje, siekdamos įtakoti sprendimus tarptautiniu mastu.
Tačiau ši vakcinų programa nepasiekė pradinės pažadėtos aprėpties ir per pandemijos piką daugelis mažas pajamas gaunančių šalių liko be gyvybiškai svarbių skiepų. Per visą COVID-19 pandemiją, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) oficialius duomenis, nuo 2019 m. pabaigos iki 2023 m. pabaigos pasaulyje buvo užregistruota apie 7 milijonus patvirtintų mirčių, tiesiogiai susijusių su virusu. Tačiau tiek pati PSO tiek kitos institucijos skaičiuodamos perteklinį mirtingumą vertina, kad tikrasis pandemijos aukų skaičius galėjo siekti 15–20 milijonų žmonių visame pasaulyje.
Pelno siekimas ar filantropija?
Gates fondo ankstyva investicija į mRNR technologijas buvo pristatoma kaip vizionieriška parama inovacijoms, tačiau pandemijos sukelta „BioNTech“ sėkmė pavertė ją itin pelninga. Daugelis kelia klausimą dėl interesų konflikto – organizacija, deklaruojanti tarnaujanti pasaulinei sveikatai, pandemijos metu iš tos pačios technologijos gavo didžiulę finansinę naudą[2].
Nors Gates fondas ir kiti panašūs veikėjai neabejotinai prisidėjo prie vakcinų kūrimo ir milijonų gyvybių gelbėjimo, jų finansinė ir politinė galia faktiškai leido jiems vadovauti pasauliniam atsakui į pandemiją, nustumiant į šoną vyriausybes. Tai kelia klausimų, ar globalių krizių metu svarbiausi sprendimai turėtų būti priimami organizacijų, kurios kartu gauna ir finansinės naudos.
Šiuo metu Billo Gateso fondas išgyvena vieną didžiausių savo veiklos pokyčių. 2025 m. buvo paskelbta, kad per ateinančius du dešimtmečius fondas planuoja išleisti apie 200 milijardų dolerių ir iki 2045 metų visiškai nutraukti veiklą. Toks sprendimas reiškia, kad organizacija pereina nuo ilgalaikės filantropijos prie koncentruoto ir riboto laikotarpio finansavimo.
Fondas jau dabar skirsto milžiniškas lėšas – šių metų biudžetas siekia beveik 9 milijardus dolerių. Didelė dalis nukreipiama į prioritetines sritis, tokias kaip vakcinų prieinamumas skurdžiose šalyse bei moterų sveikatos tyrimai, kuriems artimiausiais metais numatyta papildomai skirti 2,5 milijardo dolerių.
Vis dėlto toks veiklos modelio pasikeitimas kelia klausimų. Šitaip fondas įgyja dar didesnę įtaką pasaulinėje sveikatos politikoje, imdamasis iniciatyvos ten, kur dažnai vėluoja vyriausybės, ir kad tokia galia gali lemti ne tik humanitarinius sprendimus, bet ir ilgalaikę geopolitinę įtaką. Tai tampa svarbia diskusijų tema apie filantropijos, politikos ir pasaulinės sveikatos santykį.
