Energetikos ministerija siūlo išlaikyti „net metering“ su naujais kompensavimo mechanizmais
Praėjusią savaitę Energetikos ministerija pranešė apie planuojamus pokyčius, kuriais siekiama užtikrinti tvarią gaminančių vartotojų plėtrą, išlaikant dabartinį dvipusės apskaitos („net-metering“) modelį, tačiau sudarant subalansuotas sąlygas visiems rinkos dalyviams.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad naujasis modelis leistų sumažinti elektros tiekėjų kaštus, išsaugoti vartotojams patrauklų apskaitos principą ir skatinti investicijas į atsinaujinančią energiją, nesukeliant žalos kitiems rinkos dalyviams[1].
„Tokiu būdu būtų užtikrinamas ilgalaikis gaminančių vartotojų veiklos modelio tvarumas, sudaromos prielaidos subalansuotai gaminančių vartotojų plėtrai, skatinamas investavimas į atsinaujinančios energijos gamybą, nesukeliant žalos kitiems rinkos dalyviams bei didinamas gaminančių vartotojų aktyvumas dalyvaujant elektros energetikos sistemoje“, – sakė ministras.
Siūloma tvarka numato, kad elektros tiekėjų veikla, užtikrinant dvipusės apskaitos principo taikymą, būtų laikoma viešuosius interesus atitinkančia paslauga.
Jos finansavimas vyktų iš gaminančių vartotojų mokamos kainos, kuri negalėtų viršyti 0,01 euro už kWh, ir iš kitų vartotojų dalies, atitinkančios gaminančių vartotojų sukurtą naudą sistemai. Tiksli tarifų struktūra bus nustatyta VERT, remiantis tiekėjų ataskaitomis ir tinklų operatorių vertinimais, o surinktos lėšos paskirstomos proporcingai patirtiems kaštams.
Naujas modelis gali įsigalioti nuo 2026 m. balandžio 1 d., o elektros tiekėjų patirtas finansinis disbalansas – kompensuojamas nuo 2027 m. Ministerija pateikė viešajai konsultacijai įstatymų projektus, skirtus įteisinti šią tvarką, o pastabos priimamos iki spalio 7 d.
Pasak ministerijos, pokyčiai turėtų sudaryti prielaidas iki 2030 m. Lietuvoje pasiekti bent 300 tūkst. gaminančių vartotojų, o vien per 2025 m. jų skaičius išaugo daugiau nei 35 tūkst.
Lietuvoje planuojama sumažinti elektros kainas pažeidžiamiems vartotojams
Nuo 2026 metų sausio daugiau nei 220 tūkst. pažeidžiamų Lietuvos elektros vartotojų galėtų jausti palengvėjimą – visuomeninio tiekimo kaina gali sumažėti apie 4 centais už kilovatvalandę, iki maždaug 16 centų, teigė Ž. Vaičiūnas[2].
Šiuo metu valstybės valdoma elektros tiekėja „Ignitis“ užtikrina paslaugą, kurios kaina siekia 20,5 cento už kWh ir galios iki 2026 metų pradžios. Ministras pažymėjo, kad tai tik pirmas žingsnis siekiant palankesnių tarifų, o Energetikos ministerija ruošia visą vartotojų apsaugos paketą, kuris užtikrintų papildomą paramą ir apsaugą nepasiturintiems.
Be to, ministerija svarsto, kaip leisti nuosavose elektrinėse elektros energiją gaminantiems vartotojams dalintis ja su artimaisiais. Šiuo metu jie gali kaupti ir kompensuoti pagamintą elektrą, tačiau ankstesni parlamentiniai siūlymai dalintis su giminaičiais nebuvo palaikyti.
VERT pirmininkas Renatas Pocius kritikavo šią idėją, teigdamas, kad vartotojams turėtų galioti tos pačios rinkos taisyklės kaip ir kitiems gamintojams. Šiuo metu Lietuvoje jau beveik 160 tūkst. vartotojų gamina savo elektros energiją, o ministerija planuoja įgyvendinti pakeitimus jau kitų metų pavasario sesijoje.
Vaičiūnas: privalomo „net-billing“ įvedimo saulės elektrinėms nebus
Birželio pabaigoje Ž. Vaičiūnas patikino, kad Vyriausybė neplanuoja privalomai keisti saulės elektrinėmis gaminančių vartotojų apskaitos iš „net-metering“ į grynojo atsiskaitymo „net-billing“ sistemą. Visi dabar statantys elektrines esą gali būti ramūs – pokyčiai nebus įvedami, o sprendimai bus priimami tik atsižvelgus į rinkos dalyvių interesus[3].
Ministras pabrėžė, kad siekiama skatinti gaminančių vartotojų skaičiaus augimą ir užtikrinti jų naudą, nesukeliant didelių nuostolių nepriklausomiems tiekėjams.
VERT siūlo „net-billing“ kaip alternatyvą dabartinei „net-metering“ sistemai. Ši schema nustato fiksuotą supirkimo kainą už pagamintą, bet neparduotą elektrą, skatindama vartotojus investuoti į kaupimo įrenginius ir dalyvauti lankstumo paslaugose.
Tokiu būdu tiekėjų patiriami nuostoliai būtų kompensuojami, o gaminančių vartotojų finansinės paskatos – aiškesnės, todėl „net-billing“ laikoma vienu iš galimų sprendimų ateityje, jei reikės subalansuoti rinkos interesus.
