I. Adomavičius nusprendė trauktis iš kultūros ministro pareigų
Vos savaitę Kultūros ministerijoje dirbęs Ignas Adomavičius penktadienį paskelbė apie atsistatydinimą, oficialiai teigdamas, kad tai daro ne dėl klaidų, o dėl išorės spaudimo, kuris kelia nesaugumo jausmą jo šeimai.
Tačiau lūžio tašku tapo interviu portalui Lrytas.lt, kai ministras neatsakė, kam priklauso Rusijos aneksuotas Krymas, o viešumoje pasirodė ir jo socialiniuose tinkluose skelbti siūlymai mažinti gynybos finansavimą, sukėlę premjerės Ingos Ruginienės kritiką: ji pabrėžė, kad jai dėl tokių pasisakymų „gaila ir gėda“ ir ragino Adomavičių netrukus pranešti apie atsistatydinimą. Nepaisant to, dar trečiadienį Ministrė Pirmininkė buvo pareiškusi, kad dėl kultūros ministro šiuo metu permainos neplanuojamos.
Nuo paskyrimo ministro veikla sulaukė plačios kritikos – kultūros bendruomenė protestavo prieš jo paskyrimą, rengė mitingus ir planuoja įspėjamąjį streiką spalio 5-ąją, pabrėždama, kad Kultūros ministerija neturi tapti politinės partijos įrankiu, o ministro kandidatūra buvo nepriimtina dėl patirties stokos ir sektoriaus problemų neišmanymo.
Nepaisant protestų, Adomavičius viešai bendravo su bendruomene, prisijungė prie diskusijų ir pažadėjo viešinti kultūros administravimo spragas, tačiau jo paskyrimas išryškino gilėjančią kultūros sektoriaus atskirtį tarp regionų ir sostinės, ribotą finansavimą bei ilgalaikių projektų paramos trūkumą.
Kultūrininkai organizavo dar vieną „įspėjamąjį“ protestą
Tuo tarpu Lietuvos kultūros bendruomenė dar savaitės pradžioje įspėjamąjį streiką spalio 5-ąją, siekdama atsieti Kultūros ministeriją nuo partijos „Nemuno aušra“ įtakos ir pabrėžti sektoriaus nepriklausomybę. Streike, kurio simboliu turėjo tapti M. K. Čiurlionio poema „Jūra“, kviečiami dalyvauti kultūros darbuotojai, menininkai, jaunieji mokslininkai ir muziejai.
Protestus kurstė naujojo kultūros ministro I. Adomavičiaus paskyrimas, abejota jo kompetencija ir komunikaciniais sugebėjimais, taip pat partine įtaka ministerijoje, sukėlusia nesutarimus tarp Vilniaus ir regionų. Kritikos bangą sustiprino demonstracijos Daukanto aikštėje, Vilniaus knygų mugės sprendimas nepageidauti Jo Ekscelencijos, premjerės bei I. Adomavičiaus kalbų.
Prezidentas Gitanas Nausėda paskatino „nesusitaikyti“, o Seimo pirmininkas Juozas Olekas kvietė į renginius įtraukti ministrą, tačiau kultūros bendruomenė tvirtai žada tęsti streikus, boikotą ir kitas iniciatyvas, gindama sektoriaus interesus.
Ar skaidrumas ir žiniasklaidos laisvė atsidūrė pavojuje?
Visuomenininko Dainiaus Kuolio pranešimai apie tariamą valstybinių dokumentų klastojimą sukėlė viešą diskusiją apie švietimo sistemos skaidrumą – jis teigė, kad Seimo svetainėje be paaiškinimo buvo keičiama lietuvių kalbos programa, kurioje dingo ir vėl atsirado Ivano Krylovo pavardė, o tai, anot jo, primena informacines manipuliacijas.
Seimo kanceliarija ir buvusi ministrė Jurgita Šiugždinienė tokius kaltinimus paneigė, pabrėždami, kad dokumentai keitėsi teisėtai ir be jokių rusų autorių įtraukties.
Tuo pat metu kilo klausimų dėl valdžios santykio su žiniasklaida – nors „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis žadėjo stiprinti įtaką LRT veiklai per Kultūros ministeriją, naujasis ministras Ignotas Adomavičius tvirtino neketinantis kištis į transliuotojo darbą. Visgi ekspertai ir prezidentūra įžvelgia riziką žiniasklaidos nepriklausomybei, o politinis spaudimas LRT kelia grėsmę demokratijai bei žodžio laisvei.
Vokietija suabejojo „dronų sienos“ koncepcija
Šią savaitę Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius pareiškė skeptiškai vertinantis ES „dronų sienos“ projektą, pabrėždamas greitesnių sprendimų ir lankstaus gynybos pajėgumų svarbą.
Rusijos dronų ir naikintuvų provokacijos Rytų Europoje didėja, todėl Europos lyderiai, įskaitant Kubilių ir Ukrainą, ragina kurti pažangias priešdronines sistemas. Lietuvoje oro gynybos stiprinimas vyks be divizijos biudžeto didinimo, o konservatorių siūlyta pasienio „dronų siena“ išlieka kaip technologinės gynybos iniciatyva.
JAV: kariuomenės pertvarka ir vyriausybės uždarymas dėl biudžeto ginčų
JAV šiuo metu patiria dvigubą krizę: gynybos sekretorius Pete Hegsethas paskelbė radikalius pokyčius kariuomenėje, įskaitant Gynybos departamento pervadinimą į Karo departamentą, griežtus fizinio pasirengimo ir drausmės standartus bei įvairovės programų panaikinimą, akcentuodamas karių kovinę dvasią ir pasirengimą laimėti karus, o prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo trilijono dolerių biudžetą kariuomenei.
Tuo pačiu metu JAV federalinė vyriausybė užsidarė dėl nesutarimų tarp respublikonų ir demokratų dėl sveikatos priežiūros finansavimo, mokesčių kreditų ir užsienio pagalbos, palikdama tūkstančius federalinių darbuotojų be darbo, o ekonominiai nuostoliai gali siekti šimtus milijonų dolerių per dieną, tuo metu politinės partijos kaltę dėl krizės pasidalija, o Trumpas naudojasi situacija stiprindamas savo pozicijas.
JAV siūlo Gazos taikos planą ir griežtina muitus užsienio filmams
Baltieji rūmai šią savaitę pristatė 20 punktų planą, kuris, jų teigimu, galėtų nedelsiant nutraukti Izraelio karą Gazoje, kurio metu žuvo daugiau nei 66 tūkst. palestiniečių.
Pagal planą Gazą valdytų technokratinė palestiniečių valdžia be Hamas dalyvavimo, Izraelis neužimtų teritorijos, numatytas įkaitų ir kalinių mainų mechanizmas, masinė humanitarinė pagalba, demilitarizacija bei tarptautinė priežiūra per „Taikos tarybą“ ir ISF pajėgas, o planą jau palankiai įvertino Izraelis, Palestinos savivalda ir kai kurie tarptautiniai lyderiai, tačiau Hamas reikalauja visiško Izraelio pasitraukimo.
Tuo tarpu prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė planuojantis 100 proc. muito mokestį visiems užsienyje kuriamiems filmams, kartu su kitais tarifais vaistams, sunkvežimiams ir baldams, o tai sukėlė nerimą Holivude ir finansų rinkose bei signalizuoja platesnę agresyvią prekybos politiką, galinčią paveikti tiek kino industriją, tiek platesnę ekonominę aplinką.
