Vokietija skeptiška dėl „dronų sienos“: Rusijos provokacijos verčia ieškoti greitesnių sprendimų
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius suabejojo Europos Komisijos stumiamu planu sukurti vadinamąją „dronų sieną“, kuri turėtų apsaugoti rytines ES šalis nuo Rusijos oro erdvės pažeidimų. „Idėja gera, bet neturime per daug tikėtis – apie jos įgyvendinimą artimiausius trejus–ketverius metus kalbėti per anksti“, – sakė jis Varšuvos saugumo forume.
Anot ministro, svarbiau už „sieną“ – lankstūs gynybos pirkimai ir pajėgumų didinimas, nes technologijos keičiasi žaibiškai[1].
Tuo metu Rusijos dronai ir naikintuvai vis dažniau testuoja NATO oro erdvės ribas – per pastarąsias savaites jie pažeidė Lenkijos, Rumunijos, Danijos, Norvegijos ir Estijos teritorijas. Spaudimas imtis greitų sprendimų auga: praėjusią savaitę Briuselyje buvo diskutuojama apie bendrą rytinio flango oro gynybą, o trečiadienį planas atsidurs Europos lyderių darbotvarkėje Kopenhagoje.
Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas paragino nebešvaistyti laiko: „Turime investuoti į veiksmingas priešdronines sistemas. Negalime numušinėti pigių Rusijos dronų milijonus kainuojančiais naikintuvais.“ Jam antrino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pabrėžęs, kad atsakas turi būti bendras, greitas, ir pasiūlęs dalintis Ukrainos patirtimi.
Vis dėlto Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur perspėjo – toks modelis gali kainuoti milžinišką dalį biudžeto. „Net Ukraina, kuri kasdien atakuojama, negali numušti visko“, – sakė jis.
Vienu klausimu visi sutaria: Rusija ne tik nesitraukia, bet vis agresyviau „bando ribas“. Pistorius pabrėžė – provokacijos vis dažnesnės.
Kubilius: dronų siena taps nauju Europos gynybos projektu
Europos Sąjungos gynybos komisaras Andrius Kubilius teigia, kad „dronų siena“ yra neatidėliotinas Europos prioritetas. Pasak jo, projektas būtų pradedamas įgyvendinti iškart – šalys narės nedelsiant turėtų sutarti spręsti politinius, techninius ir finansinius iššūkius[2].
Pirmasis žingsnis – daugiau jutiklių palei rytinę ES sieną, vėliau bus kuriamos pažangios aptikimo, sekimo ir perėmimo sistemos. Ši iniciatyva laikoma naujos gynybos ekosistemos pradžia, kuri stiprins visos Europos saugumą.
Prie projekto jungiasi ir Ukraina, pasirengusi dalintis savo patirtimi kovojant su bepiločiais ir tapti šios sistemos dalimi. Kubiliaus teigimu, tokia partnerystė suteiks projektui technologinį pranašumą ir padės kurti bendrą Europos oro gynybos erdvę.
„Dronų siena“ jau dabar pristatoma kaip vienas pagrindinių būsimos ES gynybos projektų, kuris taps svarbia diskusijų tema artėjančiame viršūnių susitikime Kopenhagoje.
Prezidento patarėjas: divizijos pinigai nebus nukreipti oro gynybai
Lietuva stiprina oro gynybą, tačiau prezidento patarėjas Deividas Matulionis tvirtina, kad tam skirtos lėšos nebus imamos iš divizijos vystymui skirto biudžeto. Divizija esą bus vystoma kaip ir buvo planuota, o papildomų finansavimo šaltinių oro gynybai ieškoma atskirai[3].
Kol kas neaišku, ar dėl papildomų priemonių reikės didinti gynybos išlaidas virš 5 proc. BVP, sprendimai dėl lėšų paskirstymo bus aptarti artimiausiomis dienomis Krašto apsaugos ir Finansų ministerijų susitikime. Be nacionalinių šaltinių, tikimasi ir Europos Sąjungos paramos, nes oro gynybos stiprinimas laikomas visos Europos ir NATO saugumo klausimu.
Oro gynybos sistema bus plečiama integruojant pasieniečius ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus, o Krašto apsaugos ministerija užtikrina, kad pirkimai vyktų greitai, derinant juos su Viešųjų pirkimų tarnyba, bet nesustabdyti procesų. Papildomi resursai bus ieškomi tiek Lietuvos gamintojų, tiek ES pramonės sektoriuje, ypač antidronų technologijose.
Konservatoriai pasiūlė dronų sienos idėją, nors ES atmetė Lietuvos paraišką
Dar rugpjūčio pabaigoje nuskambėjo konservatorių siūlymai kurti „dronų sieną“ Lietuvos pasienyje – integruotą sistemą, kurioje žvalgybiniai ir koviniai dronai, radarai, jutikliai bei dirbtinis intelektas galėtų apsaugoti valstybės teritoriją.
Pagal šią koncepciją pirmasis kontaktas su priešu vyktų tarp technologijų, o žmogaus vaidmuo pirmojoje reakcijoje būtų minimalus. Sistema turėtų sukurti penkiolikos kilometrų nepraeinamumo zoną, o dronai galėtų stebėti ir atakuoti taikinius tiek arti, tiek toli, taip pat vykdyti logistinę funkciją pavojingose vietose.
Tiesa, dar pavasarį Lietuva ir Estija nepavyko gauti ES finansavimo šiam projektui – paraiška pasienio apsaugai buvo atmesta. Nepaisant to, konservatoriai pabrėžia, kad technologinė gynyba išlieka būtina, o A. Kubilius paragino Lietuvą ruoštis dronų atakoms, akcentuodamas, jog saugumą lemia ne tik fiziniai barjerai, bet ir technologinis pasirengimas bei galimybė masiškai gaminti dronus.
Projektu esą siekiama modernizuoti gynybą, sumažinti karių nuostolius ir užtikrinti efektyvią reakciją į ateities grėsmes.
