Dronai sukėlė trikdžius Eindhoveno oro uoste: sutriko civilinės ir karinės operacijos
Neidentifikuoti dronai savaitgalį pastebėti netoli oro uosto sukėlė kelių valandų oro eismo sustabdymą. Buvo nutraukti tiek civiliniai, tiek kariniai skrydžiai, įskaitant NATO operacijas. Oro uostas atnaujino veiklą po nakties, tačiau tyrimas tebevyksta. Incidentas siejamas su kelios valandos anksčiau užfiksuotu dronų pasirodymu prie Volkel oro bazės.
Lapkričio 22 d.: Volkel oro bazėje kilo chaosas
Nyderlandų ginkluotosios pajėgos paleido ugnį į dronus, pastebėtus virš karinės bazės, kur, kaip manoma, laikomi JAV branduoliniai ginklai. Nors nuolaužų nerasta, incidentas sukėlė didelį susirūpinimą dėl saugumo ir galimos žvalgybinės veiklos. Tai įvyko vos kelios valandos prieš Eindhoven oro uosto uždarymą, todėl abu įvykiai tiriami kaip galimai susiję.
Incidentai tęsiasi Belgijoje
Lapkričio 9 dienos vakarą pastebėtas dronas privertė sustabdyti skrydžius Liežo oro uoste. Trikdžiai sustabdė vieklą maždaug 30 minučių. Operacijos vėliau atnaujintos, tačiau incidentas tapo dar vienu grandinėje Belgijos oro erdvės trikdžių. Po šio įvykio Jungtinė Karalystė pasiuntė Karališkųjų oro pajėgų komandą su anti-dronų technologijomis padėti Belgijai užtikrinti oro uostų apsaugą.
Geteborgo Landvetter oro uosto veikla sutriko dėl drono pasirodymo
Drono pasirodymas lapkričio 6-tosios vakarą sutrikdė eismą Švedijos antrajame pagal dydį oro uoste. Keli skrydžiai buvo nukreipti į Kopenhagos oro uostą, kol tyrimas buvo tęsiamas vietoje. Švedijos saugumo pareigūnai įvykį sieja su platesne hibridinių grėsmių kampanija, nurodydami galimus ryšius su Rusijos veikla regione. Maskva tokius kaltinimus neigia.
Lapkričio 6 d.: Briuselio oro uostas vėl uždarytas
Praėjus vos dienai po Belgijos sprendimo stiprinti oro uostų apsaugą, Briuselio oro uostas vėl buvo priverstas sustabdyti operacijas dėl drono pasirodymo. Incidentas sukėlė papildomą paniką, o saugumo tarnybos aiškinasi, ar tai buvo koordinuota, profesionaliai suplanuota operacija, kurios tikslas – sėti chaosą ir išbandyti Europos oro gynybos reakcijos laiką.
Lapkričio 5d.: šaukiamas Belgijos saugumo tarybos posėdis po naktinių dronų incidentų
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris sušaukė nepaprastąjį vyriausybės saugumo tarybos posėdį po to, kai naktį keliuose oro uostuose – Briuselio, Lježo ir Šarlerua – buvo užfiksuoti dronai. Dėl jų teko sustabdyti ar nukreipti dešimtis reisų, o 400–500 keleivių praleido naktį Zaventemo oro uoste.
Vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad incidentai siejami ir su dronų pasirodymais prie Kleine Brogel karinės bazės, kur, kaip manoma, laikomi JAV branduoliniai ginklai. Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas pareiškė, jog šie įvykiai primena „žvalgybos operaciją prieš Belgijos gynybos struktūras“. Šalis pradėjo vidaus tyrimą, o Europos Sąjungos gynybos taryboje pasiūlyta skubiai aptarti oro erdvės apsaugos stiprinimą.
Lapkričio 5 dieną pastebėtas dronas virš Vilniaus oro uosto
Apie 9:50 val. ryte Vilniaus oro uoste pastebėtas įtariamas dronas, dėl kurio oro eismas buvo laikinai sustabdytas. Skrydžiai buvo apriboti maždaug pusvalandžiui, du reisai vėlavo, bet situacija greitai stabilizavosi.
Civilinės aviacijos administracija nurodė, kad incidentas nebuvo susijęs su Baltarusija, tačiau neatsisako versijos apie hibridinę veiklą. Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje po spalio mėnesio balionų antplūdžio, kai Vilniaus oro uostas buvo uždarytas net kelis kartus.
Lapkričio 4 d.: Briuselio ir Lježo oro uostų uždarymas dėl dronų
Apie 20 val. vakaro Belgijos Briuselio oro uoste buvo pastebėtas dronas, dėl kurio oro eismas buvo sustabdytas dviem valandoms. Po trumpo atnaujinimo fiksuotas antrasis drono pasirodymas, tad oro uostas vėl užsidarė. Tuo pat metu incidentas užfiksuotas ir Lježo oro uoste.
Iš viso atšaukta 15 skrydžių, dar 8 nukreipti į kitus oro uostus, o oro eismo sutrikimai paveikė apie 80 reisų. Belgijos oro pajėgos buvo įtrauktos į tyrimą, o civilinės aviacijos tarnyba pripažino, kad „incidentai gali būti koordinuoti ir turėti hibridinio poveikio požymių“.
Dronai pastebėti prie Miuncheno ir Bremeno oro uostų
Vokietijoje lapkričio 2 ir 3 dienomis pranešta apie įtartinus dronus prie Miuncheno ir Bremeno oro uostų bei netoli Erdingo karinės bazės. Policijos ataskaitose teigiama, kad šie incidentai vertinami kaip galimos šnipinėjimo operacijos, susijusios su užsienio žvalgybomis.
Trumpi oro erdvės uždarymai truko nuo vienos iki dviejų valandų, buvo atšaukta apie dešimt skrydžių. Vokietijos vidaus reikalų ministras pareiškė, kad tai „naujos kartos hibridinės grėsmės, kurias būtina vertinti rimtai“, o Miuncheno oro uostas pranešė patyręs didžiausią trikdymą nuo 2023 metų.
Lapkričio 1 d.: Dronai virš Berlyno ir Antverpeno oro uostų
Pirmąją lapkričio dieną dronų incidentai buvo užfiksuoti Berlyne ir Antverpene. Apie 20 val. vakaro Berlyno Brandenburg oro uostas sustabdė skrydžius beveik dviem valandoms po to, kai dronas buvo pastebėtas virš terminalo. Atšaukta per 20 reisų, dalis nukreipta į Bremeną, Ciurichą ir Londoną.
Tuo metu Belgijos Antverpeno Deurne oro uoste taip pat buvo pastebėtas galimas dronas šalia kilimo tako. Nors oro uostas neužsidarė, keli skrydžiai buvo laikinai sustabdyti atsargumo sumetimais.
Spalio 30 d.: Lenkija stiprina oro gynybą iki maksimumo po masinės Rusijos raketų ir dronų atakos
Reaguodama į didelio masto Rusijos raketų ir dronų smūgius vakarų Ukrainai, ypač Lvivo regionui prie Lenkijos sienos, Lenkijos operatyvinis štabas dislokavo F-16 ir MiG-29 naikintuvus kartu su NATO sąjungininkais. Taip pat aktyvuoti ankstyvojo perspėjimo orlaiviai bei radarų ir oro gynybos sistemos, pasiekusios aukščiausią parengtį. Rusijos dronai dažnai priartėja prie NATO oro erdvės, todėl padėtis įtempta, nors pažeidimų neužfiksuota.
Du Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai perėmė Rusijos lėktuvą virš Baltijos jūros
Spalio 29 dieną Lenkijos MiG-29 orlaiviai vizualiai identifikavo ir palydėjo Rusijos žvalgybinį Il-20, skridusį tarptautinėje oro erdvėje be atsakiklio ir be pateikto skrydžio plano. Lenkijos teritorija nebuvo pažeista.
Lietuva pratęsia Baltarusijos sienos uždarymą iki lapkričio 30 d.
Po pasikartojusių kontrabandinių balionų skrydžių virš Vilniaus oro uosto, kuriuose aptiktos cigaretės, Lietuva pratęsė visų pasienio punktų su Baltarusija uždarymą (išskyrus kai kuriuos tranzito atvejus). Pareigūnai šiuos veiksmus pavadino „hibridine ataka“ ir leido ateityje tokius balionus numušti. Skrydžiai Vilniaus oro uoste jau kelis kartus buvo sutrikdyti.
Spalio 29 d. Estijoje numuštas dronas prie JAV karinės bazės
NATO pajėgos numušė įtartiną droną maždaug už 50 kilometrų nuo Rusijos sienos, netoli Ämari bazės, kur dislokuoti JAV kariai. Incidentas tiriamas kaip dalis didėjančių dronų įsibrovimų Baltijos regione.
Belgijoje pradėtas tyrimas po dviejų dronų pasirodymų
Spalio 29 d. pranešta apie kelis atvejus Belgijoje. Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas pranešė, kad šalies pietryčiuose pradėtas tyrimas po to, kai per mažiau nei mėnesį antrą kartą virš Marche-en-Famenne karinės bazės buvo pastebėti dronai.
Gynybos ministras pabrėžė, kad „pilotai buvo profesionalai, ne mėgėjai“. Ministras socialiniame tinkle „X“ rašė, jog bazės sargybiniai sekmadienį ir antradienį matė kelis dronus, skraidančius virš svarbiausių objektų teritorijoje. Į tyrimą įsitraukė policija ir karinė žvalgyba ADIV.
Spalio 27 dienos vakarą dronas dviem valandomis sustabdė skrydžius Ispanijos Alikantės-Elčės oro uoste
Pastebėtas neidentifikuotas dronas privertė sustabdyti visus skrydžius, o lėktuvai buvo nukreipti į Valensiją ir Mursiją. Dronas, kaip manoma, buvo paleistas iš Torreviejos apylinkių. Šis incidentas primena neseniai vykusius oro erdvės sutrikdymus Vokietijoje, Danijoje ir Norvegijoje.
Vilnius kas kelias dienas uždaro oro erdvę: keleiviai žaidžia loterijoje
Spalio 26–27 dienomis 2025 metais Vilniaus oro uostas jau trečią naktį iš eilės buvo priverstas stabdyti darbą dėl naujų kontrabandos balionų, atskridusių iš Baltarusijos. Tai buvo ketvirtasis incidentas per savaitę, kuris paveikė apie 3,5 tūkstančio keleivių ir paskatino Lietuvos valdžią įvesti neribotą pasienio uždarymą.
Pareigūnai tai vadina hibridinės grėsmės pavyzdžiu, parodančiu, kaip kontrabandos ir provokacijų metodai virsta tiesioginiu pavojumi nacionaliniam saugumui. Piliečiai socialiniuose tinkluose piktinasi, kad lėktuvai negali nusileisti tėvynėje arba Vilniaus skrydžiams tenka leistis Kaune.
Ne vienas socialinių tinklų komentatorius keliaujantis namo sakė, kad susiduria su visiška loterija, nes nežino ar grįžus lėktuvui iki Lietuvos jis pasieks žemę ir kada. Viena keleivė pasakojo, kad grįžus iš Paryžiaus lėktuvas suko gal dešimt ratų kol galiausiai keleivius išlaipino Kauno oro uoste. Skrydžiai nukreipiami ir į Varšuvą bei Rygą.
Išvykusieji nežino kaip baigsis kelionė, o Lietuvoje, atrodo, priemonių suvaldyti šiam chaosui nėra. Dėl laikinų apribojimų buvo paveikta beveik 50 skrydžių: 13 atšauktų, 14 nukreiptų, 20 pavėlintų. Oro erdvė atidaryta 04.30 val.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba informavo, kad reaguojant į paleistus balionus, uždaromi pasienio punktai su Baltarusija. Iš viso per savaitę dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos susisiekimas oru buvo sutrikdytas keturis kartus.
Lietuva nesusitvarko su Baltarusijos kontrabandos banga
Vos diena anksčiau, spalio 25-ąją, Vilniaus oro uostas vėl buvo uždarytas po to, kai balionai ir toliau plūdo į Lietuvos teritoriją. Šimtai skrydžių buvo atšaukti arba nukreipti, o keleivių laukimo salės perpildytos. Dėl pasikartojančių įsiveržimų Lietuvos institucijos svarstė visiško sienos su Baltarusija užsandarinimo galimybę.
Spalio 24 dieną rimtesni trikdžiai apėmė visą šalį – dėl naujos balionų bangos buvo sustabdyti skrydžiai tiek Vilniaus, tiek Kauno oro uostuose. Tą pačią dieną buvo laikinai uždaryti visi pasienio punktai su Baltarusija, o situacija apibūdinta kaip „išaugusi hibridinė įtampa“.
Spalio 19 dieną, panašūs pavojai pasiekė pietų Europą
Palma de Maljorkos oro uostas Ispanijoje sustabdė darbą 35 minutėms po kelių dronų pastebėjimo šalia pakilimo takų, dėl to teko nukreipti dalį reisų. Tą pačią dieną Miuncheno oro uostas Vokietijoje vėl turėjo trumpam sustabdyti veiklą, kai dronai buvo pastebėti netoli nusileidimo zonos – trys skrydžiai buvo nukreipti, vienas atšauktas.
Spalio 21d.: Rusijos dronai virš Lenkijos ir naujas smūgis Baltijos regionui
Spalio 21 dieną Vilniaus oro uostas dar kartą buvo priverstas stabdyti darbą po to, kai radarai užfiksavo papildomus helio balionus, atskridusius iš Baltarusijos. Nors šįkart sustabdymas truko trumpiau, jis paskatino sustiprinti pasienio apsaugą ir priešdronines priemones.
Dar prieš tai, spalio 10–12 dienomis, keturi pagrindiniai Lenkijos oro uostai – Varšuvos „Chopin“ ir „Modlin“, Žešuvo bei Liublino – buvo laikinai uždaryti dėl Rusijos dronų įsiveržimo į šalies oro erdvę. NATO naikintuvai numušė kelis iš jų, o šimtai skrydžių buvo atidėti arba nukreipti. Šis incidentas sukėlė Europos Sąjungos diskusijas dėl būtinybės stiprinti vadinamąją „dronų sieną“ rytinėje Bendrijos dalyje.
Tuo metu Europos oro saugumo institucijos perspėjo, kad incidentų daugėja, o Baltijos regionas tampa ypač pažeidžiamas dėl nuolatinių provokacijų ir technologinių spragų.
Pirmieji dronų signalai Vokietijoje pasirodė spalio 3–4 dienomis
Visa įvykių grandinė prasidėjo pačioje spalio pradžioje. Spalio 3–4 dienomis Miuncheno oro uostas Vokietijoje du kartus per 24 valandas buvo priverstas stabdyti veiklą dėl pastebėtų dronų netoli oro uosto perimetro ir gretimos karinės bazės.
Buvo atšaukta arba nukreipta 46 skrydžiai, o daugiau kaip 6,5 tūkstančio keleivių naktį praleido oro uosto terminaluose. Policijos sraigtasparniai neaptiko jokių įtariamų dronų, todėl kilo spėlionių, kad tai galėjo būti tyčinės provokacijos.
ES pasirodantys dronai kelia baimę: kontrabandos balionai sukėlė skrydžių trikdžius Vilniuje
Vilniaus oro uoste spalio 4–5 d. įvyko didelis sutrikimas: oro erdvė buvo laikinai uždaryta dėl kontrabandos balionų naudojamų cigaretėms iš Baltarusijos gabenti, kurie buvo palaikyti galimais dronais ar kitais objektais. Ekspertai praneša apie dešimtis tokių objektų ir įtariamųjų kontrabandininkų sulaikymą.
Buvo pastebėti 25 meteorologiniai balionai. Iš 13-os pasiekusių Vilnių du balionai įskrido į sostinės oro uosto erdvę, ji buvo uždaryta nuo 22.16 iki 4.50 valandos. Skrydžių apribojimai iš viso paveikė apie 30 skrydžių ir 6 tūkst. keleivių.
Dėl to dauguma atvykstančių skrydžių nukreipti į Latviją ir Lenkiją, atšaukti išvykimai, o vienas skrydis iš Kopenhagos grįžo atgal; oro uostas vėl pradėjo veikti sekmadienio rytą, bet vėlavimai tęsėsi dėl įgulos ir orlaivių sutrikdymo.
Spalio 3 d. – Olandija numušė Rusijos Shahed droną NATO erdvėje
Spalio 3 d. Olandijos karinės oro pajėgos, naudodamos F-35 naikintuvą, sėkmingai numušė Rusijos Shahed tipo droną, įskridusį į NATO kontroliuojamą oro erdvę virš Lenkijos, žymėdamas istorinį aljanso susidūrimą su tokia grėsme.
Šis incidentas, įvykęs Rytų Europoje, patvirtino Rusijos bandymus eskaluoti įtampą, o NATO pareigūnai pabrėžė, kad tai rodo būtinybę didinti oro stebėjimo pajėgumus. Atsakymas buvo greitas ir koordinuotas, be aukų, tačiau jis sukėlė diskusijas apie galimą platesnį Rusijos dronų naudojimą hibridinėms atakoms prieš aljanso infrastruktūrą.
Spalio 2 dieną dronų pasirodymas Vokietijoje sukėlė Miuncheno oro uosto uždarymą
Vokietijoje spalio 2 d. vakarą buvo pranešta apie kelių dronų pastebėjimus netoli Miuncheno oro uosto, kas sukėlė jo laikiną uždarymą ir 17 skrydžių atšaukimą.
Vokiečių oro eismo valdymas reagavo greitai, kad užtikrintų saugumą, o incidentas laikomas dalimi plačiosios Rusijos hibridinių veiksmų bangos, siekiančios trikdyti civilinę aviaciją ir testuoti NATO reakciją. Šis įvykis sustiprino Europos šalių susirūpinimą, nes jis seka po panašių pažeidimų kitose NATO valstybėse, ragindamas stiprinti anti-dronų sistemas.
Rugsėjo 29 d. – Danija uždraudžia civilinius dronų skrydžius
Danijos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad naktį į sekmadienį (rugsėjo 29 d.) prie kelių šalies karinių bazių vėl buvo pastebėti įtartini dronai. Danijos policija gavo daug pranešimų apie dronų skrydžius, tačiau nė vienu atveju nebuvo uždaryta oro erdvė virš jūrų uostų ar kitų objektų.
Atsižvelgdama į šiuos pakartotinius incidentus bei artėjantį spalio 1–2 d. Kopenhagoje vyksiantį ES viršūnių susitikimą, Danijos vyriausybė paskelbė, kad nuo pirmadienio iki penktadienio uždraus visus civilinių dronų skrydžius šalyje.
Transporto ministras Thomasas Danielsenas pabrėžė, kad šis žingsnis leis saugumo tarnyboms lengviau atskirti priešiškus dronus nuo teisėtų. Teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas sakė, jog policija dabar galės koncentruoti pajėgas į grėsmes, o ne į civilių valdomus dronus.
Rugsėjo 28 d. dėl paskutinių incidentų NATO sustiprino stebėjimą Baltijos jūroje
NATO atstovas spaudai Martinas O’Donnell’as paskelbė, kad Aljansas dėl padažnėjusių įtartinų skrydžių ir galimų hibridinių grėsmių sustiprina budrumą Baltijos jūros regione.
Į šias priemones įtrauktos žvalgybos, stebėjimo bei oro gynybos platformos ir bent viena oro gynybos fregata. NATO vadovybė nuolat palaiko ryšį su Danijos vadovybe dėl incidentų, kuriuos Kopenhaga vadina hibridinės atakos požymiais.
Rugsėjo 27 d.: dronai skraidė prie Danijos gynybos objektų ir Suomijoje
Danijos kariuomenė patvirtino, kad naktį į rugsėjo 27 d. prie kelių šalies gynybos ministerijai pavaldžių objektų buvo užfiksuoti įtartini dronai. Kariuomenė nenurodė nei konkrečių vietų, nei dronų skaičiaus, tačiau dislokavo pajėgas jų stebėjimui ir neutralizavimui.
Tuo pat metu Suomijoje buvo užfiksuotas dronas, skraidęs virš Valajaskoskio hidroelektrinės Rovaniemio regione. Tai draudžiama zona, tačiau vietos teisėsauga tyrimo detalių neatskleidžia.
Rugsėjo 26 dieną dronai pastebėti prie Vilniaus oro uosto
Lietuvos Viešojo saugumo tarnyba užfiksavo tris draudžiamuose oro erdvės ruožuose skraidžiusius dronus prie Vilniaus oro uosto. Dėl šių incidentų vėlavo septyni komerciniai skrydžiai: keturių orlaivių išvykimai ir trijų atvykimai. Tai jau ne pirmas kartas, kai nelegaliai skraidantys dronai trikdo skrydžius sostinės oro uoste.
Įtartini dronai rugsėjo 25 dieną pasirodė Švedijos Karlskronos archipelago rajone
Švedijos policija tyrė incidentą, kai rugsėjo 25 d. vakarą Karlskronos archipelago gyventojai ir pareigūnai pastebėjo du įtartinus dronus netoli karinės jūrų bazės. Liudininkai pranešė apie dronus su raudonai ir žaliai mirksinčiomis šviesomis. Policija pradėjo tyrimą dėl galimo oro erdvės ir apsaugos įstatymų pažeidimo. Švedijos pareigūnai pabrėžė, kad dronai savo išvaizda panašūs į tuos, kurie buvo matyti Danijoje ir Norvegijoje.
Rugsėjo 24 dieną Danijoje vėl pastebėti dronai uždarė Olborgo oro uostą
Rugsėjo 24-osios vakarą Danijoje vėl buvo sutrikdytas oro eismas, kai dronai pasirodė virš Olborgo oro uosto, naudojamo tiek civiliniams, tiek kariniams skrydžiams. Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas incidentą pavadino „tikromis operacijomis“, kurias vykdo „profesionalus veikėjas“. Jis pripažino, kad ši „nauja realybė“ kelia rimtą destabilizacijos grėsmę, o šalies institucijos svarsto galimybę aktyvuoti NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, kad būtų surengtos skubios aljanso konsultacijos.
Danijos gynybos pajėgų vadas Michaelas Hyldgaardas aiškino, kad dronai nebuvo numušti, nes sprendimas buvo priimtas rinkti duomenis apie atakos mastą ir organizatorius, o ne rizikuoti gyventojų saugumu.
Be Olborgo, dronai buvo pastebėti prie Billundo, Esbjergo, Sønderborgo ir Skrydstrupo oro uostų, tačiau šie nebuvo uždaryti. Billunde oro eismas buvo sustabdytas maždaug valandai. Policija pranešė, kad keli dronai skrido su įjungtais žibintais, bet jų operatorių nepavyko nustatyti.
Danijos valdžia pabrėžia, kad išpuoliai yra hibridinio pobūdžio – jų tikslas skleisti baimę ir destabilizuoti visuomenę. Oficialiai Rusija nebuvo įvardyta, tačiau premjerė Mette Frederiksen dar rugsėjo 22 d. dėl ankstesnio incidento sakė negalinti „jokiu būdu atmesti“ Maskvos įsitraukimo.
Jau vien rugsėjo pradžioje į Lenkijos oro erdvę įskrieję dronai išryškino spragas NATO gynyboje: milijonus kainuojantys naikintuvai buvo priversti persekioti pigias, bet pavojingas skraidykles, kurios nukrito Lenkijos teritorijoje. Maskva neigė, kad taikėsi į Lenkiją, tačiau Varšuva teigia, jog tai buvo sąmoningas veiksmas. Atsakydamos į augančią grėsmę, kai kurios ES šalys penktadienį svarstys bendrą „dronų sienos“ projektą.
Rugsėjo 22 d. Kopenhagos ir Oslo oro uostai buvo uždaryti pastebėjus kelis dronus
Vos prieš kelias dienas, rugsėjo 22-ąją, Danijoje ir Norvegijoje dronai privertė kelioms valandoms uždaryti Kopenhagos ir Oslo oro uostus.
Kopenhagoje veikla buvo sustabdyta keturioms valandoms, Osle – trims. Dėl to nukentėjo dešimtys tūkstančių keleivių. Danijos premjerė šiuos veiksmus pavadino „rimčiausia kritinės infrastruktūros ataka“, o Norvegija priminė, kad tai jau trečias toks incidentas šiemet.
Abi šalys įvykius susiejo su platesne hibridinių atakų tendencija Europoje. Rusija savo kaltę neigia, vadindama kaltinimus nepagrįstais.
Rugsėjo 19–20 d. Estijos oro erdvę pažeidė Rusijos naikintuvai MiG-31
Rugsėjo 19–20 dienomis Estijos oro erdvę virš Baltijos jūros pažeidė trys Rusijos MiG-31 naikintuvai. Jie be leidimo išbuvo Estijos erdvėje apie 12 minučių, todėl NATO pakėlė naikintuvus.
Estijos ministras pirmininkas Kristen Michal apie Rusijos naikintuvų įsiveržimą: „Tokia pažeidimo forma yra visiškai nepriimtina, ir NATO reagavimas į bet kurią provokaciją turi būti vieningas bei stiprus.“
Aljansas pasmerkė Maskvos veiksmus kaip „neatsakingus“ ir pabrėžė, kad tokie incidentai kelia riziką viso regiono saugumui.
Estija dabar plečia tvorą palei sieną su Rusija ir stato priešlėktuvines užtvaras bei bunkerius, ruošdamasi galimai agresijai. Tačiau tokios priemonės neapsaugo nuo vis aktualesnės grėsmės, Rusijos dronų ir elektroninio karo priemonių. Šios problemos šiandien aktualios ne tik Baltijos šalims, bet ir visai NATO rytinei sienai: nuo Baltijos iki Juodosios jūros.
Rugsėjo 13-15 d. Rumunijoje užfiksuoti Rusijos dronai
Rumunija rugsėjo 13-15 d. pastebėjo Rusijos droną savo oro erdvėje, kai šalies oro pajėgos patruliavo pasienyje su Ukraina.
Dronas buvo identifikuotas kaip „Geran“ – tai rusų pavadinimas Irano suprojektuotam „Shahed 136“, kurį Rusija naudoja tiek atakoms prieš Ukrainą, tiek stebėjimui. Jis buvo aptiktas 20 km (12,4 mylių) į pietvakarius nuo Chilia Veche kaimo, prieš dingdamas iš radaro.
Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelensky sakė, kad įsiveržimas negalėjo būti klaida – tai buvo „akivaizdus Rusijos karo išplėtimas“. Maskva nekomentavo Rumunijos teiginių.
Bukareštas iškvietė Rusijos ambasadorių, šį įvykį pavadinęs „nepagrįstu suvereniteto pažeidimu“. Incidentą pasmerkė Vokietija ir kitos Europos šalys, laikydamos tai eskalacijos ženklu.
Rugsėjo 9–10 d. Lenkijoje užfiksuoti masiniai oro erdvės pažeidimai
Rugsėjo 9 dieną Lenkijos oro erdvę pažeidė 21 Rusijos dronas, dėl ko buvo uždaryti keturi oro uostai, tarp jų – Varšuvos. NATO naikintuvai numušė dalį aparatų.
Rugsėjo 12-ąją Lenkija pranešė radusi 17 numuštų dronų liekanas, patvirtinusi visus pažeidimus. Į įvykius sureagavo Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, surengdama neeilinį posėdį.
Kreipdamasis į Lenkijos parlamentą, ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad nors nėra pagrindo teigti, kad Lenkija yra karo būsenoje, ji yra arčiau konflikto nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jis sakė, kad šalis susiduria su „priešu, kuris neslepia savo priešiškų ketinimų“.
Lenkijos incidentas parodė, kad daugumos dronų radarai nė nepastebi. „Tai reali spraga, kurią turime užpildyti“, – sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur. Baltijos šalių kariškiai pabrėžia, jog reikia pigesnės, masiškai gaminamos technologijos, nes dabartiniai brangūs oro gynybos kompleksai nėra pritaikyti šimtams mažų taikinių.
„Dronų siena“ – idėja, kuri sulaukia palaikymo, bet ne finansavimo
Nuo 2025 m. birželio Europos saugumo situacija pastebimai pablogėjo: fiksuojami pasikartojantys Rusijos dronų ir karinių orlaivių įsiveržimai į NATO šalių oro erdvę. Šie incidentai laikomi hibridinių atakų dalimi, kuriomis Maskva tikrina aljanso reakciją. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ne kartą įspėjo Rusiją dėl pasekmių, o Lietuva suteikė savo kariuomenei teisę numušti oro erdvę pažeidžiančius dronus.
Vis garsiau kalbama apie „dronų sieną“ palei ES rytinę ribą. Estija ir Lietuva dar kovą pateikė siūlymą bendram projektui, bet ES finansavimo tam neskyrė. „Turime suprasti, kad dronai nėra uodai, kuriuos galėtume užmušti elektronine siena“, – sakė H. Pevkur.
Rusija naudoja įvairių tipų dronus: nuo žvalgybinių iki kamikadzių, nuo kabeliu valdomų iki tuščių masalų. Todėl sprendimas gali būti tik daugiasluoksnis: radarai, elektroninės priemonės, pigios raketos ar net „dronai prieš dronus“.
Dabar rinkoje siūlomos sistemos yra labai brangios ir lėtai kuriamos, todėl Europos šalys kreipiasi ir į mažesnes įmones bei startuolius. Buvęs Estijos pareigūnas ragina kurti bendrą ES programą, kuri skatintų inovacijas ir užtikrintų masinę gamybą.
Pasak Lietuvos krašto apsaugos viceministro Tomo Godliausko, Europa turi pereiti prie „pusiau karo logikos“: glaudesnės partnerystės tarp kariuomenės, valstybės ir pramonės. Ukrainos patirtis rodo, kad nuo idėjos iki realaus drono fronte gali praeiti tik kelios savaitės – Europai metų laukimo laiko tiesiog nėra.
