Dronų incidentai uždarė Danijos oro uostus ir sukėlė įtampą dėl Rusijos veiksmų Europoje
Ketvirtadienio naktį Danijos šiaurėje esančio Aalborgo oro uosto veikla buvo sustabdyta po to, kai jo oro erdvėje buvo pastebėti dronai. Vietos policija pranešė, kad incidentas priminė vos prieš kelias dienas įvykusią situaciją Kopenhagoje, kai šalies pagrindinis oro uostas buvo uždarytas keturioms valandoms dėl bepiločių orlaivių. Pasak Danijos nacionalinės policijos, Aalborgo oro uostas, naudojamas ir kaip karinė bazė, dėl dronų veiklos turėjo nutraukti skrydžius, o incidentas paveikė ir šalies ginkluotąsias pajėgas[1].
Policija patvirtino, kad dronai buvo pastebėti trečiadienio vakarą apie 21.44 val., jie tebebuvo matomi ir po vidurnakčio, kai vyko spaudos konferencija. Šiaurės Jutlandijos policija informavo, kad pastebėti daugiau nei vienas aparatas, jie skrido su įjungtomis šviesomis.
Vis dėlto pareigūnai teigė negalintys nurodyti, kokio tipo dronai tai buvo ir ar jie buvo tokie patys, kaip naudoti Kopenhagoje. „Dar per anksti pasakyti, koks yra dronų tikslas ir kas už jų slypi“, – sakė vienas policijos atstovas.
Eurokontrolė, prižiūrinti Europos oro eismo valdymą, paskelbė, kad visi skrydžiai į Aalborgo oro uostą ir iš jo bus sustabdyti iki 06.00 val. vietos laiku. Buvo nukreipti mažiausiai trys skrydžiai: du į Kopenhagą ir vienas į Karupą. Policija pabrėžė, kad keleiviams ir gyventojams pavojaus nėra, tačiau paragino visuomenę vengti teritorijos. Vyriausiasis inspektorius Jesperas Bøjgaardas Madsenas pridūrė: „Negalime dar komentuoti dronų paskirties ar jų valdytojų tapatybės. Jei turėsime galimybę, numušime dronus.“
Dronai trikdė ir kitus oro uostus, incidentai siejami su platesniais išpuoliais Europoje
Tuo pačiu metu apie bepiločių veiklą pranešė dar trys mažesni oro uostai pietų Danijoje – Esbjergo, Sønderborgo ir Skrydstrupo, nors jų veikla nebuvo sustabdyta. Policija informavo, kad situacija vertinama rimtai, tačiau jokio pavojaus keleiviams ar gyventojams nėra[2].
Anksčiau šią savaitę Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen Kopenhagos oro uosto uždarymą dėl dronų pavadino „rimčiausiu išpuoliu prieš šalies infrastruktūrą iki šiol“. Ji taip pat pripažino, kad negalima atmesti Rusijos įsitraukimo: „Tai daug pasako apie laikus, kuriais gyvename, ir apie tai, kam kaip visuomenė turime būti pasirengę.“
Panaši situacija pirmadienio vakarą įvyko ir Norvegijoje, kur dėl drono pastebėjimo buvo trims valandoms uždarytas Oslo oro uostas. Norvegijos užsienio reikalų ministras patvirtino, kad jų tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su Danija, tačiau kol kas nenustatyta, ar incidentai yra susiję.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šiuos kaltinimus pavadino „nepagrįstais“. Tačiau Europos šalys pabrėžia, kad incidentai atitinka platesnį modelį. Estija ir Lenkija neseniai paprašė konsultacijų su NATO sąjungininkais po oro erdvės pažeidimų, o Rumunija taip pat teigė, kad jos teritoriją pasiekė Rusijos dronai. Maskva neigė pažeidusi Estijos oro erdvę, Lenkijos atveju tvirtino, jog įskridimas buvo ne tyčinis, o dėl Rumunijos incidento išvis nesiteikė komentuoti.
NATO perspėja dėl Rusijos veiksmų, o Europos oro erdvė išlieka pažeidžiama
Po virtinės įvykių NATO antradienį paskelbė pareiškimą, kuriame pasmerkė Rusijos veiksmus ir įspėjo, kad gynybos aljansas naudos „visas būtinas karines ir nekarines priemones“ savo erdvei apsaugoti. „Rusija prisiima visą atsakomybę už šiuos veiksmus, kurie yra eskaluojantys, rizikuojantys klaidingu vertinimu ir keliantys pavojų gyvybėms. Jie turi liautis“, – rašoma dokumente. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pridūrė: „Mes esame gynybinis aljansas, taip, bet nesame naivūs, todėl matome, kas vyksta.“
Incidentai Danijoje ir Norvegijoje tapo papildomu signalu, kad bepiločiai orlaiviai tampa nauja grėsme Europos saugumui, ypač kai jie naudojami šalia kritinės infrastruktūros. JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo kalboje Jungtinėse Tautose pareiškė, kad NATO šalys turėtų numušti bet kokius Rusijos orlaivius, pažeidžiančius jų oro erdvę.
Kol tyrimai tęsiasi, Danijos policija neatmeta galimybės, kad dalis incidentų galėtų būti ir provokacijos ar net pramogų forma. Tačiau oficialūs pareiškimai rodo, kad situacija laikoma itin rimta. Danijos vyriausybė atvirai sieja šiuos išpuolius su platesniu įtariamu Rusijos veiksmų kontekstu Europoje, o kiekvienas naujas incidentas tik didina regiono įtampą.
