Lenkijos tarnybos numušė bepiločius orlaivius virš svarbių valdžios objektų Varšuvoje
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad Valstybinė apsaugos tarnyba (SOP) neutralizavo bepiločius orlaivius, kurie skrido virš jautrių valdžios objektų Varšuvoje, tarp jų Parkowa gatvės ir Belvederio rūmų. Pasak jo, incidentas įvyko augant regioninei įtampai po virtinės oro erdvės pažeidimų. T. Tuskas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad dėl šio įvykio sulaikyti du Baltarusijos piliečiai, o policija pradėjo tyrimą[1].
Lenkijos žiniasklaida nurodo, kad tai nėra pirmas kartas, kai bepiločiai skrieja virš sostinės centrinės dalies. SOP pabrėžia, kad jautrų valdžios kvartalą nuolat stebi radarai ir kitos oro erdvės apsaugos priemonės. Lenkijos pareigūnai neatskleidė, kokio tipo dronas buvo numuštas, tačiau patvirtino, kad operacija įvykdyta „greitai ir saugiai, be žalos žmonėms ar pastatams“.
Incidentas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Lenkijos oro erdvė buvo pažeista rekordiškai daug kartų: ankstyvą trečiadienio rytą joje aptikti 19 bepiločių, kurie, kaip manoma, buvo paleisti iš Rusijos. Tai sustiprino nuogąstavimus dėl galimos sabotažo ar šnipinėjimo veiklos, nukreiptos prieš Lenkijos valdžios institucijas.
Oro erdvės pažeidimai stiprina įtampą regione ir skatina naujas saugumo priemones
Reaguodamos į vis dažnesnius oro erdvės pažeidimus, Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė siunčiančios į Lenkiją komandą, kuri apmokys vietos pajėgas kovoti su bepiločiais. Tai rodo glaudų Varšuvos ir Kyjivo bendradarbiavimą, kuris nuo pat Rusijos plataus masto invazijos 2022 metais buvo vienas stipriausių Europoje.
Lenkija yra suteikusi Ukrainai apie 3,3 mlrd. eurų karinės ir humanitarinės pagalbos bei tapusi viena svarbiausių prieglobsčio šalių ukrainiečiams. Šiuo metu Lenkijoje gyvena daugiausia ukrainiečių pabėgėlių iš visų Europos valstybių: Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, jų skaičius svyruoja nuo 1 iki 1,6 milijono.
Nepaisant to, pastaruoju metu šalyje stiprėja priešprieša dėl paramos Ukrainai. Lenkijos nacionalinio plėtros banko tyrimas šių metų pradžioje parodė, kad ukrainiečiai sumoka daugiau mokesčių, nei gauna valstybės paramos, tačiau visuomenės palaikymas jiems pastebimai sumažėjęs. Naujasis prezidentas pasiruošęs keisti anksčiau priimtas taisykles dėl ukrianiečių išlaikymo ir paramos šaliai[2].
Pernai atlikta „Flash Eurobarometer“ apklausa parodė, kad tik apie 60 proc. lenkų pritarė valstybės paramai karo pabėgėliams iš Ukrainos. Ekspertų teigimu, tai gali būti susiję su karo nuovargiu ir ekonominėmis baimėmis, nepaisant to, kad ukrainiečių indėlis į šalies ekonomiką laikomas teigiamu.
NATO stiprina rytinį flangą siekdama atremti galimas Rusijos provokacijas
Įtampa regione padidėjo ne tik Lenkijoje: savaitgalį Rumunija paskelbė, kad jos oro erdvę pažeidė Rusijos dronas, atakuodamas Ukrainos teritoriją. Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad dėl to teko pakelti naikintuvus, o Bukareštas pasmerkė Maskvos veiksmus kaip „neatsakingus“. Tokie incidentai kelia nerimą NATO šalims, esančioms rytiniame Aljanso flange.
Atsakydamas į šiuos iššūkius, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paskelbė apie naują iniciatyvą „Eastern Sentry“, kuri, anot jo, turėtų atgrasyti nuo tolimesnių Rusijos įsibrovimų ir sustiprinti rytinių sąjungininkių saugumą. „Matome bepiločius, pažeidžiančius mūsų oro erdvę. Nesvarbu, ar tai tyčia, ar ne — tai nepriimtina. Sąjungininkai išreiškė visišką solidarumą su Lenkija“, – sakė M. Rutte.
Jo teigimu, „Rytų flango gynyba yra pagrindinė mūsų užduotis, todėl pradedame „Eastern Sentry“ iniciatyvą, kad dar labiau sustiprintume rytinį Aljanso sparną“. NATO vadovas pabrėžė, kad vieningas atsakas būtinas siekiant atremti agresiją ir apsaugoti kiekvieną Aljanso narę, o padidintas dėmesys rytinei sienai taps prioritetu artimiausiais mėnesiais.
