„Europos burės 2025“ apdovanojimai teko ir Kauno „Mokslo salai“
Prezidentūroje įvyko 17-oji apdovanojimų ceremonija „Europos burės 2025“, kurią rengia Finansų ministerija. Tradicinis konkursas subūrė svarbiausių ES investicijų projektų autorius ir pristatė iniciatyvas, kurios kuria didžiausią vertę valstybei, regionams ir žmonėms. Šiemet dalyvavo projektai iš 15 savivaldybių – nuo Vilniaus iki Panevėžio.
Finansų viceministras Januš Kizenevič pabrėžė, kad Europos investicijos ne tik stiprina ekonomiką ir gerina gyvenimo kokybę, bet ir padeda saugoti kultūrą bei tradicijas[1].
„Sėkmingai įgyvendinti projektai įrodo, kad pažanga įmanoma tik tada, kai investicijos tarnauja žmogui, bendruomenei ir mūsų ateičiai“, – sakė jis.
Šių metų „Europos burių“ nugalėtojai – tai projektai, kurie prisideda prie sveikesnės, išmanesnės ir darnios Lietuvos. Investicijų į žmogų kategorijoje pripažintas projektas, padedantis žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinti ir ugdyti darbinius įgūdžius bendruomeninėje aplinkoje.
Vos per pusmetį Kauno „Mokslo sala“ pritraukė daugiau nei 100 tūkst. lankytojų
Ateities mokyklos kategorijoje triumfavo Kauno „Mokslo sala“ – mokslo populiarinimo centras su planetariumu, laboratorijomis ir ekspozicijomis, per pusę metų sulaukęs daugiau nei 120 tūkst. lankytojų.
Nemuno saloje 2024-ųjų pabaigoje duris atvėrusi „Mokslo sala“ suteikia galimybę pažinti mokslą ne tik teorijoje, bet ir praktiškai: interaktyvūs eksponatai, edukacinės veiklos ir modernios STEAM laboratorijos leidžia lankytojams patiems eksperimentuoti, kurti ir atrasti technologijų pasaulį. Kasmet čia tikimasi sulaukti daugiau nei 260 tūkst. mokslo entuziastų, iš kurių apie 200 tūkst. – ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai[2].
Centras apima nuolatinės, laikinos ir virtualios ekspozicijas bei keturias laboratorijas: informacinių technologijų ir robotikos, „Smart city“, biologijos ir chemijos bei fizikos ir inžinerijos. Šiose erdvėse vyksta tiek formalus, tiek neformalus ugdymas, o projektas yra dalis plataus masto ministerijos iniciatyvos atnaujinti mokslo infrastruktūrą visoje Lietuvoje.
„Mokslo salos“ įkūrimui skirtos ES investicijos siekė daugiau nei 18 mln. eurų iš pusės milijardo eurų viso projekto biudžeto, o centras jau tapo svarbia traukos vieta mokslui ir inovacijoms Kaune.
Šuolis į technologijas: transporto priemonės, valdomos 5G ryšiu
Šiuolaikinės medicinos srityje apdovanota Respublikinės Panevėžio ligoninės tuberkuliozės diagnostikos modernizacija, užtikrinanti greitą mėginių transportavimą ir efektyvesnę pacientų priežiūrą.
Darnios aplinkos prizas atiteko projektui, saugančiam kraštovaizdžio vertybes ir padedančiam jas pažinti – įrengti pažintiniai takai ir tvarkoma aplinka kompleksiškai, kad visuomenė galėtų labiau įsitraukti į gamtos saugojimą.
Bendruomeniškumo kategorijoje laimėjo Telšių ješiboto restauracija, pritaikyta edukacijos ir kultūros veikloms. O inovacijų versle pripažintas UAB „Ostaralab“ nuotolinio transporto valdymo sprendimas, leidžiantis vienam operatoriui valdyti kelias transporto priemones naudojant 5G, radijo ryšį ir MESH technologiją.
Per beveik dvidešimt metų „Europos burės“ konkurse pagerbta šimtai iniciatyvų, kurios keičia Lietuvos veidą ir kasdienybę. Šis renginys dar kartą įrodė, kad Europos investicijos – ne tik finansinis įnašas, bet ir reali nauda žmonėms, bendruomenėms ir ateities kartoms.
Autonominis vandeniliu varomas laivas gali tyrinėti dugną iki 80 parų
Inovatyvių sprendimų kategorijoje išsiskyrė Klaipėdos uosto vandeniliu varomas bepilotis dronas su lydinčiu laivu jūrų tyrinėjimams. Šis, dar 2023-ųjų liepą pristatytas autonominis įrenginys gali veikti iki 80 parų be pertraukos, rinkti duomenis apie uosto dugną, fiksuoti taršą bei stebėti po vandeniu esančią infrastruktūrą[3].
Tyrimų metu dronas yra paleidžiamas iš lydinčio laivo, o po misijos grįžta atgal, perduodamas surinktus duomenis į antžeminį centrą. Gedimo atveju automatiškai išleidžiama kapsulė su įrašytais duomenimis ir informacija apie įrenginio buvimo vietą.
Dronas yra aprūpintas daugiajuosčiu sonaru ir povandenine kamera, o lydintis laivas turi saulės baterijas, kurios įkrauna drono baterijas. Vandenilis naudojamas tik tada, kai elektros varikliai negali veikti, todėl įrenginys gali nuosekliai tyrinėti dugną ilgą laiką. Toks derinys užtikrina efektyvų ir tvarų tyrimų procesą, leidžiantį surinkti daugiau duomenų nei tradiciniais metodais.
Prototipas jau buvo išbandytas Klaipėdos uosto akvatorijoje, kur dugnas yra nuosėdingas ir sudėtingas, o ateityje planuojama kurti mažesnius, apie 2–3 metrų ilgio dronus. Jie galės atlikti batimetrinius matavimus, prižiūrėti krantines ir tirti uosto dugną, taip prisidedant prie modernios, saugios ir pažangios uosto infrastruktūros.
