Koalicija perskirsto ministerijas: „Nemuno aušra“ perima kultūrą, socialdemokratai – energetiką
Kultūros ministerija tampa „Nemuno aušros“ atsakomybės sritimi – partija čia deleguos savo ministrą ir siekia dar dviejų viceministrų postų kitose ministerijose, tarp jų ir Energetikos. Socialdemokratai perima Energetikos ministeriją ir, tikėtina, paliks dabartinį jos vadovą Žygimantą Vaičiūną.
Žemės ūkio ministro pareigoms paskirtas Andrius Palionis dar neprisiekė, o kandidatūros į Aplinkos ir Kultūros ministrus jau suderintos su premjere Inga Ruginiene ir bus pristatytos prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris nuotoliniu būdu planuoja susitikti su kandidatais, nes šiuo metu dalyvauja JT Generalinėje Asamblėjoje[1].
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis patvirtino, kad tarp teikiamų kandidatų nėra anksčiau minėtų Raimondo Šukio, Daivos Žebelienės ar Dainiaus Varno. Jis pabrėžė, kad kandidatai – patyrę partijos nariai, turintys viešojo administravimo ir tarptautinės patirties. Politikas taip pat gynė Kultūros ministerijos reikšmę, teigdamas, jog jos nuvertinimas per pastaruosius dešimtmečius buvo klaida, nes ši institucija tiesiogiai susijusi su tautine tapatybe, kalbos apsauga ir valstybės įvaizdžiu.
Prezidentas G. Nausėda atsisakė ankstesnio reikalavimo, jog „Nemuno aušros“ siūlomi ministrai būtų nepartiniai, ir sutinka skirti partinius atstovus, jei jie atitiks reputacijos bei kompetencijos kriterijus. Tai atveria kelią spartesniam naujojo ministrų kabineto darbui.
Valdančiąją koaliciją dabar sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir Lietuvos valstiečių bei žaliųjų sąjunga, kuriai priklauso ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai.
Naujoji Vyriausybė gali prisiekti jau šią savaitę
Po ministerijų mainų tarp LSDP ir „Nemuno aušros“ tikimasi, kad visos sudėties I. Ruginienės Vyriausybė galės prisiekti dar šią savaitę. LSDP lyderis Mindaugas Sinkevičius teigia, kad yra „noras suformuoti pilnos sudėties Vyriausybę ir prisaikdinti ją šią savaitę“[2].
Šiuo metu naujajame kabinete vis dar trūksta trijų ministrų – aplinkos, energetikos ir kultūros. LSDP ir „Nemuno aušra“ apsikeitė Kultūros ir Energetikos ministerijomis, o „Nemuno aušra“ jau pateikė kandidatūras į aplinkos ir kultūros ministrų postus. Energetikos ministro kandidatą LSDP pristatys iki antradienio.
Valstybės vadovas G. Nausėda, kuris šiuo metu vieši Jungtinėse Valstijose, gali su kandidatais susitikti nuotoliniu būdu. Be to, susitarimo dalis – galimybė „Nemuno aušrai“ deleguoti du viceministrus, įskaitant vieną į Sveikatos apsaugos ministeriją.
Vyriausybės formavimas įstrigo dėl kandidatų trūkumo „Nemuno aušrai“ vadovauti Aplinkos ir Energetikos ministerijoms. Prezidentas praėjusią savaitę atmetė Povilo Poderskio ir Mindaugo Jablonskio kandidatūras, nes nebuvo užtikrintas, kad jie prioritetą teiks viešajam interesui. Šiuo metu prezidentas paskyrė 12 iš 14 ministrų.
6 iš 10 socialdemokratų palaiko koaliciją su „aušriečiais“
Apklausos duomenys rodo, kad apie 58 % Lietuvos socialdemokratų rinkėjų pritaria koalicijai su „Nemuno aušra“ ir LVŽS, o „aušriečių“ elektoratas palaikymą išreiškė dar stipriau – 75,2 %. LVŽS rinkėjai šiuo klausimu yra santūresni – tik pusė jų pritaria naujajai valdančiajai daugumai. Tuo tarpu dauguma opozicinių partijų simpatikų koalicijai nepritaria[3].
Kaip skelbia žiniasklaida, koalicijos palaikymas labiau juntamas tarp pensininkų, mažesnių miestų ir kaimų gyventojų bei mažesnes pajamas gaunančių žmonių. Didmiesčių gyventojai, specialistai, tarnautojai ir turtingesni rinkėjai koalicijai žiūri skeptiškai. LSDP viduje koalicija taip pat ne visiems priimtina – dalis narių galbūt jau paliko partiją arba sustabdė narystę.
Ekspertai pažymi, kad po premjero G. Palucko atsistatydinimo koalicijoje padidėjo „aušriečių“ svoris, todėl jų elektoratas tai vertina kaip politinę pergalę. Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į R. Žemaitaičio aštrią retoriką, kuri padeda partijai auginti reitingus tarp savo rinkėjų, bet gali atstumti kitus. Vyriausybės formavimo problemos gali turėti įtakos ateities nuomonės apklausoms.
