Tamsioji citrinos rūgšties pusė: ar natūralus maisto priedas E330 tikrai natūralus?
Citrinos rūgštis (E330) dažniausiai kelia „natūralumo“ įspūdį — vien pavadinimas primena vaisius ir sveikatą. Tačiau didžioji dalis pasaulyje naudojamos citrinos rūgšties neturi nieko bendra su pačiomis citrinomis. Maždaug 99 procentai šios medžiagos gaminama pramonėje fermentuojant cukrų su pelėsiu Aspergillus niger.
Šis grybas natūraliai gamina citrinos rūgštį, o pramonėje naudojamos specialiai sukurtos padermės, kurios gamina ją labai efektyviai. Tai nėra paslaptis, bet šis faktas dažnai tiesiog nepaminimas ant etikečių, žiniasklaidoje ir nežinomas žmonėms[1].
Maisto gamintojams nebūtina nurodyti, kad naudojama rūgštis yra gauta ne iš vaisių, o iš pelėsių. Tai nebūtinai reiškia, kad ji nesaugi — tačiau kelia klausimą, ar vartotojai turi pakankamai informacijos, kad galėtų sąmoningai rinktis.
Ši pramoninė citrinos rūgštis plačiai naudojama: maisto pramonėje (saldainiai, gėrimai, konservai, padažai, pieno produktai), farmacijoje (vaistų stabilizavimui), maisto papilduose (gerina mineralų pasisavinimą), kosmetikoje (pH reguliavimui), buityje (kaip valiklis ar dezinfekantas). Tokia paskirtis parodo, kad ji laikoma saugia ir universalia medžiaga. Tačiau tai nereiškia, kad ji yra visiškai be rizikos[2].
Nežinomi klausimai: ar galimos pasekmės dėl ilgalaikio vartojimo?
Mokslas kol kas nesieja citrinos rūgšties su sunkiomis ligomis ar apsinuodijimu, tačiau nėra ir ilgalaikių, didelio masto tyrimų apie jos vartojimą per daugelį metų. Dėl to kai kurie mokslininkai pasisako už atsargesnį požiūrį, ypač vaikų ar nėščiųjų mityboje.
Yra kelios sritys, kurios kelia klausimų, bet kol kas neturi įtikinamų įrodymų:
- Dantų erozija. Tai vienas iš realiai patvirtintų šalutinių poveikių. Citrinos rūgštis labai rūgšti ir gali ardyti dantų emalį. Ši rizika ypač aktuali vaikams, kurių emalis dar nesusiformavęs. Čia pavojus kyla ne nuo jos kilmės, o nuo rūgštingumo.
- Imuninės reakcijos. Kai kurie pavieniai atvejai aprašyti medicinos literatūroje: žmonėms pasireiškė sąnarių, raumenų, skrandžio skausmai ar dusulys suvalgius daug produktų su citrinos rūgštimi. Tai labai reti atvejai, ir nėra įrodyta, kad būtent citrinos rūgštis juos sukėlė, tačiau kai kurie tyrėjai spėja, kad reakciją gali sukelti pėdsakai iš gamybos proceso, o ne pati rūgštis.
- Metabolizmo trikdymas. Kartais keliama hipotezė, kad labai didelės pramoninės citrinos rūgšties dozės gali paveikti Krebso ciklą — pagrindinį ląstelių energijos gamybos procesą. Tai remiasi tik gyvūnų tyrimais su labai didelėmis dozėmis, kurios nėra būdingos žmonių mitybai, todėl realus pavojus lieka nepatvirtintas.
- Sąveika su kitais priedais. Kol kas nėra tyrimų, nagrinėjančių, kaip citrinos rūgštis veikia kartu su kitais dažnai vartojamais konservantais, saldikliais, dažikliais ar skonio stiprikliais. Teoriškai galimas bendras toksinis krūvis, tačiau šis klausimas moksliškai praktiškai netirtas.
Tai nereiškia, kad E330 yra pavojingas — tik kad jo plačiam vartojimui trūksta ilgalaikių stebėjimų, kuriuos paprastai taikytume tokioms plačiai naudojamoms medžiagoms. Nėra žinoma kaip maži jo kiekiai veikia žmones konkrečiai, bet žinoti apie tai ką dedame į kūną visada naudinga.
Nereiktų pamiršti ir apie citrinos rūkšties naudą
Svarbu pasakyti, kad citrinos rūgštis turi ir aiškiai įrodytą naudą. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl ji tokia paplitusi:
- Maisto konservavimas. Ji stabdo bakterijų dauginimąsi ir oksidaciją, todėl padeda ilgiau išlaikyti produktų šviežumą.
- Skonio reguliavimas. Sustiprina rūgštų skonį, balansuoja saldumą, ypač gėrimuose ir saldainiuose.
- Vaistuose ir papilduose. Stabilizuoja veikliąsias medžiagas, gerina mineralų pasisavinimą (pvz., kalcio ar magnio citratai).
- Valikliuose ir kosmetikoje. Pašalina kalkių nuosėdas, reguliuoja pH, naikina mikrobus, laikoma saugesne alternatyva agresyviems balikliams.
Dėl šių savybių citrinos rūgštis tapo nepakeičiama šiuolaikinėje maisto ir farmacijos pramonėje. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) bei Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ją oficialiai pripažįsta „paprastai laikoma saugia“ (GRAS). Tai reiškia, kad dabartiniais vartojimo kiekiais nėra įrodymų apie žalą sveikatai.
Citrinos rūgštis nėra nuodas ir nepagrįsta jos bijoti, tačiau verta žinoti, kad tai pramoninis, o ne natūralus iš vaisių išgautas junginys. Ji yra visur, todėl jos gauname daug dažniau, nei manome. Mokslas šiuo metu nemato rimtų rizikų, bet ir neturi ilgalaikių tyrimų, kurie patvirtintų jos visišką nekenksmingumą, ypač kai ji vartojama kartu su kitais priedais ir dažnai.
Todėl kritiškas požiūris čia nereiškia baimės — tai tiesiog kvietimas valgyti mažiau perdirbto maisto, skaityti etiketes ir riboti papildomus priedus, jei jų galima išvengti.
