LRTK patikslino sprendimą dėl A. Ramanausko „YouTube“ pasisakymų
Pernai daug kritikos sulaukė televizijos laidų vedėjo Algio Ramanausko pareiškimai „YouTube“ kanale, kuriuose jis kalbėjo apie rusišką kultūrą vartojančius asmenis ir siūlė atimti iš jų vaikus. Viešoji reakcija sukėlė diskusijas dėl nesantaikos kurstymo ir galimo peržengimo saviraiškos laisvės ribų. Dėl šių pasisakymų Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešo kurstymo smurtauti prieš žmonių grupę dėl jų tautybės ir kalbos.
Šiuo kontekstu LRTK patikslino savo sprendimo formuluotę, pabrėždama, kad pasisakymai nebuvo nukreipti prieš konkrečią tautinę ar kalbinę bendruomenę. Komisija teigia, kad tikslinimas esą skirtas išvengti klaidingo įspūdžio apie tautinės mažumos persekiojimą, kuris galėtų būti neteisingai interpretuojamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje[1].
LRTK pirmininkas Mantas Martišius pažymėjo, kad nors nesantaikos kurstymas yra netoleruotinas, šiuo atveju jis nebuvo nukreiptas prieš tautinę mažumą, o už pažeidimą A. Ramanauskui pagrįstai taikytas įspėjimas.
Komisija pabrėžia, kad įspėjimo paskyrimas nėra mažiau grėsmingas – pasisakymai peržengė saviraiškos laisvės ribas ir prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymui. LRTK tikslas – užtikrinti tikslumą ir proporcingumą sprendimuose, aiškiai konstatuojant nesantaikos kurstymo netoleravimą, bet neperduodant klaidingo signalų apie tautinių mažumų persekiojimą.
A. Ramanauskas dėl LRTK sprendimo pateikė skundą teismui. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai šių metų birželį suteikė galimybę taikiai baigti bylą. Tuo metu pats vedėjas atsiprašė už savo pareiškimus ir teigė jų neapgalvojęs.
„Auksinės“ A. Ramanausko mintys
Pernai metų rugsėjį A. Ramanauskas „įkliuvo“ su savo skambiais pareiškimais apie ukrainiečių karių veiksmus Lietuvoje ir konkrečius asmenis. „YouTube“ diskusijoje jis teigė, kad ukrainiečių kariai galėtų „pamedžioti Tratus ir Vaitkus“, o Lietuvoje esantys „posovietiniai rusifikuoti gyvuliai“ turėtų būti ištremti.
Laidos metu vedėjas taip pat siūlė atimti vaikus iš tėvų, kurie žiūri rusiškus filmus ar klausosi rusiškos muzikos, ir svarstė kraštutinę galimybę juos „sušaudyti“ arba „pašalinti“ iš šeimos aplinkos, nors vėliau mėgino švelninti savo žodžius, sakydamas, kad tik „ištremti“ ar leisti į „nemarias atostogas“.
O štai dar daugiau nei prieš metus – 2024-ųjų pradžioje – laidoje „Dienos pjūvis“ A. Ramanauskas teigė, kad Lietuvoje yra nuo ketvirtadalio iki trečdalio žmonių, kuriuos būtų „gerai ištremti“ – vadindamas juos „rusifikuota gyvulių, sovietine mase“. Vedėjas taip pat sakė, kad daugeliu atvejų tai „prastos genetinės kokybės asmenys“ ir lygino juos su galvijais, pridurdamas, kad jų „dvesia po truputį, tai yra gerai“.
Ramanauskas nesustojo ties abstrakčiomis frazėmis – jis siūlė konkrečias kraštutines priemones: žmones, manančius, kad sovietmečiu buvo geriau, siūlė ištremti „į Kiniją ar Honkongą“.
Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ir dėl pasiūlymų „šaudyti nelojalius piliečius“
Liepos pabaigoje Generalinė prokuratūra patvirtino, kad policijos sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lauryno Kasčiūno pasisakymų yra teisėtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat atsisakė nagrinėti bylą, nes realaus pavojaus dėl tokių pasisakymų visuomenei esą nebuvo.
Gegužės 29 d. tinklalaidėje „Kasčiūnas TV #3“ politikas kartu su reperiu Gabrieliumi Liaudansku-Svaru kalbėjosi apie piliečių pasirengimą ginkluotai gynybai ir galimą „nelojalių piliečių eliminavimą“ karo metu. Prokurorai ir Etikos komisija nusprendė, kad nusikaltimo požymių nėra, tonas buvo korektiškas, o elgesio kodeksas nepažeistas, nors rekomenduota atsargiau formuluoti mintis.
Skandalą sukėlė klausimas, ar kariams nurodoma „nužudyti nelojalius piliečius“, ir Kasčiūno atsakymas „tikiuosi, kad pasakoma“. Tai sukėlė viešą pasipiktinimą.
Birželio 12 d. grupė Seimo narių kreipėsi į prokurorę, tačiau Kasčiūnas tai vadino „politiniu susidorojimu“. Jis gynėsi, teigdamas, kad aptarė valstybės priemones gynybai karo metu ir, remdamasis Ukrainos patirtimi, pabrėžė, jog valstybė privalo gintis nuo diversantų.
Prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą
Tuo tarpu spalio 29 d. Seimo narė Ligita Girskienė pranešė, kad prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl nuomonės formuotojo Algio Ramanausko-Greičio pasisakymų, kuriuose jis esą ragino smurtauti prieš piliečius, klausiančius rusiškos muzikos[2].
Politikė teigė, kad prieš metus kreipėsi į teisėsaugą dėl galimo neapykantos kurstymo ir raginimo žudyti. Tačiau po metų trukusio tyrimo prokuratūra konstatavo, jog nusikalstamos veikos požymių nenustatyta, todėl byla nutraukta.
Girskienės teigimu, prokuratūros nutarime nebuvo nurodyti jokie motyvai ar paaiškinimai, taip pat nebuvo pateikta informacija, kaip galima apskųsti šį sprendimą.
Parlamentarė ketina prašyti, kad būtų pateiktas įstatymų reikalavimus atitinkantis nutarimas.
