Naudotojai įgis prieigą prie savo įrenginių duomenų, verslas – naujų galimybių
Praėjusią savaitę visoje Europos Sąjungoje pradėtas taikyti naujasis Duomenų aktas, kuriuo siekiama iš esmės pakeisti, kaip tvarkomi susietųjų įrenginių – nuo išmaniųjų laikrodžių ir telefonų iki automobilių ar medicinos prietaisų – generuojami duomenys. Reglamentas numato, kad prie šių duomenų galės lengviau prieiti patys naudotojai, o informacija galės būti perduodama ir tretiesiems paslaugų teikėjams, taip atveriant naujas nišas rinkoje.
Pasak teisės firmos „Sorainen“ ekspertės Ramintos Matulytės, šis aktas suteiks žmonėms daugiau galimybių kontroliuoti savo duomenis, o įmonėms – naujų būdų kurti vertę. „Įrenginių naudotojai turės teisę reikalauti prieigos prie visų jų įrenginių sugeneruotų duomenų. Šią informaciją jie galės perduoti, pavyzdžiui, kitam paslaugų teikėjui ar nepriklausomam remonto centrui“, – sako ji.[1]
Iki šiol tokia informacija daugiausia buvo gamintojų rankose, o vartotojai neturėjo galimybių ją valdyti ar panaudoti savo naudai. Nuo šiol, tarkime, automobilio diagnostikos duomenis bus galima pateikti nepriklausomam servisui, o iš kelių skirtingų sveikatos prietaisų surinktą informaciją – vienam paslaugų teikėjui, kuris galės pasiūlyti individualius sprendimus.
Reglamentas padės atverti duomenis, bet taikys ir apsaugos priemones
Svarbu pažymėti, kad Duomenų aktas neturėtų būti painiojamas su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) – šis reglamentas nėra skirtas tik asmens duomenims, o apima visus susietųjų gaminių generuojamus duomenis. Tuo pat metu BDAR išlieka galioti tais atvejais, kai kalbama apie asmens informaciją.
Naujasis reglamentas taip pat numato apsaugos priemones: kai duomenys sudaro komercinę paslaptį ar gavėjas galėtų juos panaudoti kurdamas konkuruojantį produktą, gamintojai galės atsisakyti jais dalintis. Taip siekiama išlaikyti pusiausvyrą tarp atviresnės duomenų rinkos ir verslo interesų apsaugos.
„Tai gali padaryti išmaniųjų įrenginių aptarnavimą pigesnį ir greitesnį, tačiau kartu reikės užtikrinti, kad duomenų atvėrimas nepažeistų inovacijų ir intelektinės nuosavybės apsaugos“, – pabrėžia R. Matulytė.
Verslui atsiveria naujos nišos, bet Lietuvoje trūksta aiškumo
Teisininkė pažymi, kad aktas gali sukurti naujas galimybes verslui. Pavyzdžiui, viešbučių tinklai galėtų analizuoti savo pastatuose įrengtų sistemų duomenis ir taip sumažinti energijos sąnaudas, o programėlių kūrėjai – pasiūlyti paslaugas, paremtas skirtingų gamintojų įrenginių duomenų integracija.
Reglamentas taikomas ne tik įrenginių gamintojams, bet ir programinės įrangos kūrėjams bei debesijos paslaugų tiekėjams. Pastarieji, pavyzdžiui, turės užtikrinti sklandų duomenų perkėlimą tarp platformų be „užrakinimo“ efektų, o viešasis sektorius įgis teisę gauti duomenis ypatingais atvejais – per krizes ar stichines nelaimes.
Vis dėlto Lietuvoje kol kas lieka neaišku, kaip reglamentas bus prižiūrimas ir kokia institucija atsakinga už jo įgyvendinimą bei sankcijų taikymą. Pasak R. Matulytės, aiškių gairių ir kontrolės mechanizmo dar teks palaukti, todėl įmonėms rekomenduojama jau dabar pradėti vertinti, kaip jos turėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
„Duomenų aktas gali tapti tikra galimybe tiems, kurie sugebės ja pasinaudoti, tačiau kitiems gresia papildomos sąnaudos ir rizika, jei jie dels prisitaikyti“, – sako ekspertė.
