Ruginienė: Partnerystės įstatymo projektas bus kompromisinis, bet judės į priekį
Lietuva ruošiasi naujam žingsniui partnerystės klausimu – paskirtoji premjerė Inga Ruginienė patvirtino, kad Teisingumo ministerija parengs lyčiai neutralios partnerystės projektą. Ji pabrėžė, kad Konstitucinio Teismo sprendimo, pripažinusio dabartinį teisinį reguliavimą diskriminaciniu, ignoruoti negalima.
Vis dėlto Ruginienė atkreipė dėmesį, kad projektas gali neatitikti visų lūkesčių. Galutinę jo formą lems Seimas – parlamentarai turės visišką laisvę jį koreguoti[1].
„Partneriai yra tokie, kokie yra, ir su savo vertybėmis. Dėl ko aš tikrai džiaugiuosi, kad per derybas dėl koalicijos pavyko išsiderėti, kad vis dėlto balsuosime laisvai ir kad projektai judės, (…) nes buvo sąlygų (į koalicijos sutartį – BNS) įrašyti, kad jokių vertybinių projektų per šitą kadenciją Seime neturėsime“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Teisingumo ministre paskirta Rita Tamašunienė pasisako už seniai siūlomas Civilinio kodekso pataisas, įteisinančias „artimo ryšio“ sąvoką kaip kompromisą. Tuo metu liberalūs politikai toliau remia Civilinės sąjungos įstatymą. Ruginienė tikisi, kad partnerystės klausimą palaikys ir dalis opozicijos, kad procesas neįstrigtų vien dėl politinių motyvų.
Pirmoji vienalytė partnerystė Lietuvoje: istorinis lūžis
Rugsėjo 9-ąją Lietuvoje oficialiai įregistruota pirmoji tos pačios lyties poros partnerystė. Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Karolinos ir Eglės prašymą, o joms įteiktas oficialus pažymėjimas. Ceremonija surengta Vilniaus rotušėje, kur porą sveikino sostinės meras Valdas Benkunskas.
Šis sprendimas – Konstitucinio Teismo balandį priimtos išvados pasekmė. Teismas pripažino, kad Civilinis kodeksas, numatantis partnerystę tik tarp vyro ir moters, pažeidžia Konstituciją. Tai atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę registruoti teismų keliu.
Advokatas Aivaras Žilvinskas pabrėžia, kad šis sprendimas suteikia vienalytėms poroms tokias pat teises kaip sutuoktiniams – socialines garantijas ir kitas šeimos nariams priklausančias lengvatas. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad teisinė bazė vis dar neišbaigta.
Šiuo metu dar 15 porų prašo įregistruoti santykius, o trys bylos nagrinėjamos dėl užsienyje sudarytų santuokų pripažinimo. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis ragina Seimą skubiai priimti aiškų įstatymą. Tačiau dalis parlamentarų siūlo nukelti sprendimą iki 2026-ųjų, o naujosios Vyriausybės programoje šis klausimas kol kas nepaminėtas.
Partnerystės įteisinimas Lietuvoje: sprendimas gali būti jau šiemet
Birželį, Vyriausybei dar vadovaujant Gintautui Paluckui, buvo pareikšta, kad partnerystės įteisinimas Lietuvoje – tik laiko klausimas ir gali būti svarstomas jau šių metų pabaigoje. Tuometinis premjeras pabrėžė, kad Seimas negali ignoruoti Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris dabartinį teisinį reguliavimą pripažino diskriminuojančiu vienalytes poras.
Vasaros pradžioje buvo rengiami du projektai: liberalesnis Civilinės sąjungos įstatymas, suteikiantis poroms bendro turto, paveldėjimo ir atstovavimo teises, bei konservatyvesnis „artimojo ryšio“ variantas, apibrėžiantis tik buitinius santykius, bet nesuteikiantis poros statuso. Žmogaus teisių gynėjai kritikuoja pastarąjį kaip nepakankamą.
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė įsitikinusi, kad klausimas vis tiek bus išspręstas – jei ne Seime, tai per teismus, kurie jau nagrinėja pirmąsias bylas. Politologai įspėja, kad delsimas gali kainuoti politikams visuomenės pasitikėjimą, nes partnerystės klausimas sulaukia vis daugiau palaikymo.
