Nenutylant diskusijoms dėl „Ignitis“ akcijų išpirkimo, svarstant „už“ ir „prieš“, iš informacinio fono dingsta alternatyvūs scenarijai
Visų pirma, prieš diskutuojant „atpirkti“ ar „neatpirkti“, reikia politikams atsakyti tiksliai į klausimą – ko siekiama 100 % akcijų įsigijimu. Tikslas dėl tikslo dažniausiai niekur neveda.
Pvz. įsigijus 100 % Igničio grupės akcijų tokiame darinyje, kaip yra dabar (gamyba ir tiekimas vienose rankose), tikėtis mažesnių kainų vargu ar įmanoma, nes „gamybos“ ir „tiekimo“ dariniai sieks proteguoti vienas kitą. Tai reiškia, kad neveiks konkurencijos dėsniai.
Jei politikų užsiduotas klausimas vestų prie atsakymo, kad tokiu būdu siekiama suvaldyti ir patiekti vartotojams (verslo ir privatiems) žemesnę kainą, tada reikia pradžioje suprasti, prie kokių sąlygų veikia konkurencija.
Esu analizavęs ne vieną įmonių grupę, kurioje veiklos būdavo integruojamos, ir turiu tikrai pagrįstas išvadas: visose įmonių grupėse veikia ne ekonomikos, o protegavimo dėsniai.
Tad norint gauti žemesnę kainą vartotojams, turi būti visiškai atskirtas tiekimas nuo gamybos
Jie negali turėti bendrų vadovų, nes priešingu atveju ir toliau veiks protegavimo dėsniai.
Atskyrus „tiekimą“ nuo „gamybos“, iš tiekimo būtų galima reikalauti:
- Organizuoti 3–6 mėn. pirkimo aukcionus, atsisakant (arba nykstamai sumažinant) pirkimų iš biržos. Toks mechanizmas leistų smulkiesiems AEI gamintojams prekiauti tiesiogiai, o ne per tarpininkus biržoje. Kaip tai organizuoti – galimą scenarijų turiu, bet šiame poste nesiplėsiu.
- Vartotojams pateikti svertinio vidurkio kainą, kuri amortizuotų nepalankiomis oro sąlygomis pasijungiančius brangesnius gamybos pajėgumus.
- Leisti atsisakyti papildomų balansavimo pajėgumų prekybos. (Taip pat plati tema, kurios šiame poste neplėtosiu).
Atskyrus tiekimą nuo gamybos, tiekimas būtų suinteresuotas pirkti iš to gamintojo, kuris pateikia žemiausią kainą.
Tai sudarytų sąlygas AEI vystytojams gauti 3–6 mėnesių kontraktą su stabilia kaina, o ne būti pririštiems prie biržos tarpininkų spekuliaciniais pagrindais suformuotos kainos.
Gamybininkas taip pat būtų priverstas konkuruoti rinkos sąlygomis – optimizuoti procesus, ieškoti būdų, kaip pagaminti elektrą mažiausiomis sąnaudomis.
Ši vieta privers gamintojus patiems rūpintis, kur padėti vėjo/saulės pagamintą elektrą tuo metu, kai yra tinkamos oro sąlygos, bet nepakankamas vartojimas:
a) Siūlant mažiausią kainą – užsitikrinti 100 % atidavimą į tinklą visos pagamintos elektros;
b) Siūlant aukštesnę kainą – rūpintis pačiam „sandėliavimu“ (sukaupimu) ir pateikti elektrą tuo metu, kai oro sąlygos nėra palankios.
3–6 mėn. kontraktai sudarytų realias konkurencines sąlygas, nes tai blokuotų per kokį nors „ryšį“ 20 metų kontrakto prastūmimą ir ramų sėdėjimą.
Kai gamintojas žinos, kad po 3–6 mėn. konkurentai gali pasiūlyti žemesnę kainą, jis ir pats bus priverstas mažinti savo pardavimo kainą.
Jei Valstybei rūpi užtikrinti žemiausią kainą vartotojams ir tokiu būdu sudaryti sąlygas labiau konkuruoti tarptautinėse rinkose pramonei bei žemesnes vietinės gamybos maisto kainas, toks „tiekimo“ dalies valdymas 100 % tikrai galėtų tai pasiekti.
Jei prie tiekimo būtų prijungta ir gamyba – žemas kainas vartotojams galima pamiršti, nes įsijungs protekcionizmas
Neefektyvi gamyba bus proteguojama, o konkurencingesniems gamintojams sudaromos įvairios kliūtys (pvz., prisijungti prie tinklų).
Tad alternatyvus scenarijus gali būti toks:
- Atskirti gamybą nuo visos kitos grandinės (tiekimas, ESO);
- Privatiems akcininkams perskaičiuoti akcijų dalį „gamybos“ versle, o „tiekimo“ verslą palikti tik Valstybės rankose;
- Ateityje galima parduoti visas „gamybos“ verslo akcijas ir gauti pajamų kitų projektų vystymui.
Žinoma, yra daugiau detalių diskusijai – kur palikti Kruonio HAE, Kauno HE, jau pastatytas baterijas – bet tai jau detalės.
Svarbu suprasti, kad alternatyvus požiūris ne tik nereikalautų pinigų iš Valstybės biudžeto, bet tuo pačiu gali leisti ir uždirbti iš „gamybos“ verslo pardavimo, sutelkiant valdymą „tiekimo“ versle.
Tad
, , – yra ne vienas būdas pasiekti tikslą.Ar aktualūs alternatyvūs scenarijai?
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
