Rugsėjo pradžioje vėl strigo E-sveikatos sistema: pacientai lieka už kabineto durų
Tuo metu, kai daugelis gyventojų bando patekti pas specialistus rugsėjo pradžioje, visuotinė E-sveikatos sistema vėl stringa. Dėl to kai kurie pacientai negali būti priimti vizitui, gydytojai negali išrašyti receptų ar siuntimų, o kai kurių procedūrų atlikti tiesiog neįmanoma.
Kėdainietis dienraščiui „Rinkos aikštė“ pasakojo, kad laukęs eilėje prie gydytojo kabineto galiausiai išgirdo: „Negaliu nieko padaryti, sistema neveikia“. Medikai patvirtina – sistemos trikdžiai tęsiasi jau trečią dieną, o kada viskas bus sutvarkyta, lieka neaišku. Pasak gydytojų, be veikiančios sistemos jų darbas sustoja, nes nėra prieigos prie paciento ligos istorijos ir tyrimų rezultatų[1].
Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė patvirtino, kad problemos pasikartoja nuolat: „Kai įvyksta sutrikimas, gydytojo darbas tiesiog sustoja. Visi dokumentai jau yra kompiuteryje, popierinių variantų nebelaikome“. Administracija ragina pacientus, kurie negali išspręsti problemų registratūroje, tiesiogiai kreiptis į ligoninės vadovybę – kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai.
Rugsėjo pradžia savaime yra sudėtingas metas: baigiasi atostogų laikotarpis, grįžta žmonės spręsti susikaupusių sveikatos problemų, o medikai patys turi asmeninių įsipareigojimų. Be to, Kėdainiuose daug gydytojų dirba tik kelias dienas per savaitę, todėl vizitas pas specialistus tampa dar sunkesnis.
Nepaisant milijoninių investicijų – E-sveikatos sistemos kūrimas kainavo apie 40 mln. eurų, o metinė priežiūra dar 3–5 mln. eurų – jos patikimumas kelia rimtų abejonių. 2023 m. buvo užfiksuotas vienas didžiausių sistemos gedimų per visą istoriją, o nors pastaruoju metu tokio masto incidentų pavyko išvengti, trumpesni, lokalūs sutrikimai kartojasi nuolat. Oficialios visų gedimų statistikos Sveikatos apsaugos ministerija viešai neskelbia.
77.lt savo ruožtu kreipėsi į SAM siekiant išsiaiškinti, kokių darbų imasi ministerija, kad sutrikimai nesikartotų. Gavę atsakymą, straipsnį papildysime.
Pasityčiojimas? Eilės pas gydytojus tenka laukti ir kelis mėnesius
Tuo tarpu Lietuvoje vis daugiau pacientų nesulaukia laiku medicinos paslaugų – Valstybės kontrolės duomenimis, nuo 2018 iki 2025 m. gyventojų, kurie laikė ilgą laukimą viena didžiausių problemų, padaugėjo nuo 55 iki 73 proc.[2]
Kas trečias susirgęs žmogus nesikreipia į gydytojus dėl eilių, o 13 proc. net negali užsiregistruoti. Tokių uždelstų vizitų pasekmės – ligų komplikacijos ir pavojus gyvybei. Net 80 proc. gydymo įstaigų specialistų paslaugų teikia vėliau nei numatyta, o šeimos gydytojo paslaugas per reikalaujamą laiką gauna tik 71 proc. pacientų. Regionuose situacija dar sunkesnė – trečdalis kaimo gyventojų sunkiai užsiregistruoja pas gydytojus, o specializuotas paslaugas tenka laukti ilgiau nei mėnesį.
Problemas sustiprina ir gydytojų darbo krūvis: kai kurie dirba viršijant pusantro etato reikalavimus, o dalis medikų – net keliolikoje įstaigų. Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė teigia, kad būtina nedelsiant peržiūrėti eilių mažinimo planą ir reguliuoti darbo krūvį.
Sistemos sutrikimai vyksta kone reguliariai
Tiesa, e. sveikatos sutrikimai fiksuojami jau toli gražu ne pirmąjį kartą. Gegužės viduryje sutrikus Registrų centro sistemoms, įskaitant e.sveikatą, daugelio poliklinikų ir ligoninių darbas buvo stipriai sutrikdytas. Gydytojai negalėjo išrašyti elektroninių receptų, suvesti pacientų duomenų ar paskirti siuntimų pas specialistus, todėl teko naudoti popierinius dokumentus ir vėliau viską suvesti į sistemą[3].
Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos poliklinikų atstovai pripažino, kad tokie sutrikimai didina medikų darbo krūvį ir apsunkina pacientų aptarnavimą. Nors fizinių eilių poliklinikose nebuvo, pacientams teko grįžti kitas dienas, o dalis procedūrų buvo atidedamos. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad specialistai šalina trikdžius ir tikisi, jog sistema bus greitai atkurta, tačiau medikų teigimu, tokie incidentai pasitaiko reguliariai, o Registrų centro paaiškinimai dažnai nepadeda.
Dalis gydymo įstaigų vadovų ragina ieškoti alternatyvių sprendimų, pavyzdžiui, automatizuoto popierinių dokumentų sinchronizavimo su elektronine sistema, kad sumažėtų papildomo darbo našta medikams ir nepatogumai pacientams.
