Naujininkuose prasideda Tūkstantmečio skvero įrengimo darbai
Vilniuje Naujininkuose prasideda didelio viešosios erdvės projektas – 1,2 ha plote prie Tūkstantmečio ir Dariaus bei Girėno gatvių bus įrengtas Tūkstantmečio skveras. Projekto plėtojimu rūpinasi Vilniaus vystymo kompanija, o viešojo pirkimo laimėtoja – bendrovė UAB „Eika Construction“, kuri sutvarkymo darbus turi užbaigti iki 2027 metų. Skveras atvers naujas poilsio ir laisvalaikio erdves, išsaugos gamtą bei bendruomenės daržų tradiciją ir taps vieta, kurioje susitinka miesto ritmas, poilsis ir gamtos prieglobstis.
Teritorija šiuo metu apaugusi sąžalynais, o gyventojai joje prižiūri bendruomeninius daržus ir laiko inventorių. Skvero projekte numatytos trys funkcinių zonų pakopos: viršutinėje – pasivaikščiojimų takai su žaidimų ir poilsio įrenginiais, vidurinėje – ramaus poilsio ir apžvalgos takai, žemiausiame lygyje – bendruomeniniai daržai su pavėsinėmis ir vandens kolonėlėmis laistymui. Gyventojai kviečiami iki spalio 1 d. nuimti derlių ir surinkti inventorių, vėliau jam bus suteikta saugi laikymo vieta šalia daržų[1].
Projektuojant skverą, atsižvelgta į natūralius judėjimo srautus ir reljefą: takai, pandusai ir laiptai bus išdėstyti esamų takų vietose, o pagrindinė apžvalgos aikštelė bus pritaikyta žmonėms su negalia. Šiaurinė dalis bus apsodinta liepomis ir klevais triukšmui nuo Tūkstantmečio gatvės slopinti, teritorija bus apšviesta, įrengti suoliukai ir poilsio aikštelės, o saugumą užtikrins vaizdo stebėjimo sistema.
Pasak projekto vadovės Lauros Joffės, Tūkstantmečio skveras išsiskirs sudėtingu reljefu ir jautriu derinimu su esama aplinka, kartu palaikant bendruomenės iniciatyvas. Be takų, žaidimų ir poilsio zonų, bus atnaujinti elektros, telekomunikacijų, vandentiekio ir nuotekų tinklai, įrengti apžvalgos aikštelės, pavėsinės ir plieniniai laiptai. Projekto rangos darbų vertė siekia apie 1,4 mln. eurų su PVM, o gyventojai bus nuolat informuojami apie darbų eigą.
Vilniečiai piktinasi savivaldybės planais pertvarkyti skverą prieš Šv. Onos bažnyčią
Tuo tarpu liepos mėnesį sostinės savivaldybė vėl nustebino vilniečius – planuojama pertvarkyti skverą priešais Šv. Onos bažnyčią. Nors gyventojai prieš kelerius metus nepritarė trinkelėmis grįstam plotui vietoje žaliųjų erdvių, sprendimas priimtas vienšališkai.
Kritikai pabrėžia, kad projektas naikina brandžius medžius, mažina poilsio zonas ir prieštarauja miesto ekologiniams tikslams. Ekspertai ragina konsultuotis su nepriklausomais specialistais, kad būtų išsaugotas miesto istorinis ir žalioji vertė.
Savivaldybė aiškina, kad tikslas – sukurti reprezentacinę erdvę, patogią vilniečiams ir turistams, atkuriant skvero istorinį svorį. Bus atidengtas senasis grindinys, pažymėti varpinės pamatai, įrengti suolas-amfiteatras, naujas apšvietimas ir informacinė sistema. Dauguma medžių bus išsaugoti, tačiau vienas uosis bus pašalintas, o paviršiai – pakeisti granito ir margo akmens elementais. Gyventojai abejoja, ar verta mainyti natūralią žalumą į „reprezentacinę“ aikštę, o diskusijos dėl miesto plėtros ir žalumos išsaugojimo nesiliauja.
Benkunskas investuoja 1,85 mln. eurų į elektrinius laivus Nerimi
To nebūtų gana, sostinės meras Valdas Benkunskas dar nusprendė investuoti 1,85 mln. eurų į elektrinius keleivinius laivus Nerimi. Pirmasis laivas „Rytas“ jau atgabentas, netrukus prasidės bandomieji plaukimai, o reguliariai laivais galės keliauti vilniečiai – bilietai kainuos 3–4 eurus.
Keturi modernūs laivai, įskaitant „Lašišą“, „Geležinį vilką“ ir „Smilgą“, turi WiFi, vietas dviračiams ir pritaikyti žmonėms su negalia. Savivaldybė teigia, kad nauja transporto jungtis padės atrasti Neries potencialą, skatins turizmą ir taps alternatyva įprastam viešajam transportui.
Projektas sulaukė aštrios kritikos – buvęs Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius ir dalis vilniečių tvirtina, kad tokie milijoniniai išlaidavimai neatitinka miesto prioritetų. Gyventojai piktinasi, kad vietoj gatvių plėtros, bilietų kainų mažinimo ar realių transporto sprendimų miesto biudžetas skiriamas brangiam PR šou. Kritikai taip pat atkreipia dėmesį, kad projektai, kaip laivai ar fotosesijos, gali būti laikomi prabanga, o ne būtina investicija gyventojų poreikiams tenkinti, ypač šalyje, kur ribojami biudžetai ir renkamos lėšos gynybai.
