Sostinės savivaldybė gyventojų neišgirdo: vienašališkai nusprendė pakeisti žaliąją zoną?
Nors sostinės meras Valdas Benkunskas neslepia savo vilčių eiti antrąją kadenciją, remiantis vilniečių nuomone apie šį politiką, panašu, kad tai teliks rožine drambliuko svajone. Štai dabar Vilniaus miesto gyventojai netveria pykčiu – viduryje vasaros esą sostinės savivaldybė sugalvojusi pranešti apie naująjį projektą, pagal kurį bus panaikinamas žaliasis skveras priešais Šv. Onos bažnyčią, o vietoje jo įsikurs tranzitinė erdvė.
Tokią naujieną jau spėjo aptarti ir LRT Klasika laidų vedėja Jekaterina Lavrinec. Pasak žurnalistės, nors prieš keletą metų vyko gyventojų dirbtuvės, kuriose dauguma nepritarė idėjai pakeisti žaliąją zoną į trinkelėmis grįstą plotą, savivaldybė šių nuogąstavimų neišgirdo. Per šį laiką esą pasikeitė Senamiesčio agentūros vadovas, o Vilnius pelnė Žaliosios sostinės titulą, tačiau šie pokyčiai neatsispindi planuojamuose miesto erdvių pertvarkymuose[1].
J. Lavrinec pabrėžė, kad projektas didina kietųjų dangų plotą, naikina poilsiui skirtą žaliąją erdvę ir tradiciškai žalojami brandūs medžiai. Tai esą prieštarauja miesto siekiui prisitaikyti prie klimato kaitos, kai žaliosios erdvės yra būtinos ne tik miestiečių gerovei, bet ir lietaus vandens valdymui.
Tokio tipo projektai vertinami kritiškai
Be to, kaip nurodė žurnalistė, visuomenėje kyla prieštaringa priešprieša tarp paveldo išsaugojimo ir želdynų naikinimo, nors želdiniai taip pat yra neatsiejama miesto istorijos dalis. Ekspertai, tokie kaip Vilniaus želdynų istorijos tyrinėtojas dr. Dainius Labeckis ir kraštovaizdžio architektas dr. Liucijus Dringelis, ilgą laiką kritiškai vertina tokio tipo projektus ir ragina savivaldybę konsultuotis su nepriklausomais specialistais, siekiant išsaugoti miesto viešųjų erdvių unikalumą.
Savivaldybės veiksmai sulaukia aštrių kritikos strėlių – dalis miestiečių ir ekspertų įtaria, kad leidimų išdavimas projektams, nepritarus gyventojams, gali būti vedamas tik siekiant nenutraukti statybos darbų, nepaisant ekologinių ir visuomeninių aspektų.
„Klaikus projektas. Klaiku, kad leidimai viešųjų erdvių projektams tebeišduodami gyventojams nepritariant.“ – rėžė J. Lavrinec.
Keistos idėjos nesuprato ir kiti gyventojai
Į tokį sostinės savivaldybės sprendimą kaipmat sureagavę ir kiti vilniečiai svarstė taipogi nesuprantantys tokio sprendimo.
„Ateityje bus prie +35. Ir nesuprantu, kodėl negalima palikti dabar ten esančių medžių iš abiejų pusių? Juk tarp jų puikiausiai tiesiai matosi bažnyčia. Taipogi nemaloniai nustebino projektas.“ – rašė viena internautė.
Kiti svarstė, kad ilsėsis miestiečiai „žaliose“ erdvėse naktimis, jei nebus tropinės nakties, kai karštis ir naktį nekrenta žemiau 20 laipsnių.
„Liūdna, kad nors ir teigiama, kad senųjų medžių išsaugoma, bet tie medžiai rekonstrukcijos nukapotomis šaknimis neatlaikys. Tada bus eilinė audra ir tokie medžiai neturėdami tvirto šaknyno dažnai tiesiog išverčiami. O tada kyla grėsmė žmonėms, turtui ir seni medžiai tampa problema, kurią reikia spręsti – pakeisti beverčiais „miesto medžiais“. Žalioji sostinė – kurgi ne…“ – svarstė kita gyventoja.
Savivaldybė aiškina, kad bus sukurta nauja viešoji erdvė
Sostinės savivaldybė pranešė, kad Vilniaus senamiestyje planuojamas reikšmingas pokytis – bus atnaujintas skveras šalia Šv. Onos bažnyčios, vieno ryškiausių miesto architektūros simbolių. Ši viešoji erdvė ilgus metus buvo praradusi savo istorinę funkciją ir virto automobilių stovėjimo aikštele, kurioje trūko vietos net pėstiesiems[2].
Dabar savivaldybė esą siekia skverą paversti reprezentacine erdve, patogia tiek vilniečiams, tiek turistams. Projekto tikslas – sugrąžinti šiai vietai istorinį svorį, pritaikyti ją šiuolaikiniam miesto gyvenimui ir sustiprinti kultūrinį identitetą.
Erdvės atkūrimas remiasi istoriniais ir archeologiniais tyrimais – jų metu atrasti buvusios varpinės pamatai ir senasis aikštės grindinys, esantis vos pusės metro gylyje. Grindinys bus atidengtas, o varpinės vieta pažymėta granito plokštėmis.
Taip esą siekiama ne tik išryškinti autentiškus architektūrinius sluoksnius, bet ir leisti lankytojams tiesiogiai patirti miesto istorinį palikimą. Projekto rengėjai akcentuoja, kad šis atnaujinimas nėra tik estetinis – tai sąmoningas bandymas sugrąžinti pamirštą miesto naratyvą.
Skvere numatytos ir šiuolaikiškos miesto dizaino priemonės – ilgas, kelių aukštų suolas-amfiteatras, daugiau žalumos, naujas apšvietimas bei informacinė sistema. Nors išsaugoti planuojama visus brandžius medžius, vienas uosis, pripažintas neperspektyviu, bus pašalintas. Taip pat keisis ir skvero paviršius – bus naudojami granito elementai ir margo akmens grindiniai, o Maironio gatvės atkarpa prie skvero bus išklota granito plytelėmis, kad vizualiai susilietų su naujai formuojama aikšte.
