Diabeto kontrolė prasideda šeimos gydytojo kabinete
Cukrinis diabetas – viena dažniausių lėtinių ligų Lietuvoje. Kad pacientai galėtų ligą suvaldyti, valstybė privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms kompensuoja ne tik vaistus, bet ir tyrimus, priemones bei svarbias priežiūros paslaugas.
Šeimos gydytojas ir slaugytojo komanda yra pirmieji, kurie padeda pacientui susidoroti su diagnoze. Reguliariai matuojamas kraujospūdis, svoris, atliekami kraujo tyrimai, tikrinamas gliukozės bei cholesterolio kiekis. Jei kyla įtarimų, pacientas siunčiamas pas endokrinologą, o vaikams – pas vaikų endokrinologą.
Pacientams, kuriems paskirtas gydymas kompensuojamais vaistais, kas tris mėnesius atliekamas glikozilinto hemoglobino tyrimas. Tai leidžia laiku pastebėti pokyčius ir užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms. Svarbų vaidmenį atlieka ir slaugytojas diabetologas – jis moko kasdienės savikontrolės, konsultuoja dėl gyvenimo būdo ir prižiūri diabetinę pėdą.
Pėdų priežiūra, ortopedinės priemonės ir speciali avalynė
Sergant diabetu itin svarbi pėdų priežiūra. Net menki pažeidimai gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl Lietuvoje veikia apie 80 kabinetų, kuriuose slaugytojos diabetologės moko tinkamos higienos, atlieka gydomąjį pedikiūrą ir kitus būtinus veiksmus. Esant nustatytiems kriterijams, vyresniems nei 65 metų pacientams per metus kompensuojama iki 4 gydomojo pedikiūro paslaugų, o diagnozavus diabetinę pėdą – net iki 24.
Kilus rimtesnėms komplikacijoms, pacientams skiriamos ortopedinės priemonės. Tai gali būti speciali avalynė, batų įdėklai, o esant Šarko sąnariui – ir kulkšnies-pėdos įtvaras. Pirmaisiais metais pacientas gauna dvi poras ortopedinės avalynės, kompensuojamas 100 proc. Vėliau valstybė apmoka bent dalį išlaidų, o vaikams tokia avalynė visada dengiama visiškai.
Jei dėl ligos netenkama galūnės, gydytojų konsiliumas gali skirti visiškai kompensuojamus blauzdos protezus su silikonine mova.
Vaistai, insulino pompos ir gliukozės stebėjimo sistemos
Pacientams kompensuojami ne tik tyrimai ar ortopedinės priemonės, bet ir gydymui būtini vaistai bei medicinos pagalbos priemonės. Šiuo metu kompensuojama 28 veikliosios medžiagos ar jų deriniai, o oficialiame kainyne yra net 86 skirtingi preparatai.
Svarbi naujovė – priemokų krepšelio sistema. Jei paciento priemokos per metus viršija nustatytą sumą (59,04 euro), likusias išlaidas už mažiausią priemoką turinčius vaistus padengia valstybė. Tai ypač aktualu tiems, kurie kasdien priversti vartoti brangius vaistus.
Vis daugiau pacientų Lietuvoje naudoja insulino pompas. Jos užtikrina nuolatinį insulino tiekimą ir leidžia tiksliau kontroliuoti ligą. Pompos skiriamos vaikams, suaugusiesiems, nėščiosioms ir planuojančioms pastoti moterims. Šiuo metu jas naudoja apie 1 300 pacientų, beveik pusė jų – vaikai. Pompos su visomis keičiamomis dalimis yra nuomojamos ir visiškai apmokamos iš fondo lėšų.
Be pompų, pacientams kompensuojamos nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemos, diagnostinės juostelės gliukozei nustatyti, insulino švirkštiklių adatos. Nėščiosioms skiriamos papildomos priemonės, kad ligą būtų galima valdyti itin atsakingai.
Reabilitacija ir ilgalaikė pagalba
Diabetas gali paveikti įvairias organizmo sistemas, todėl pacientams kompensuojamos medicininės reabilitacijos paslaugos. Sprendimą dėl jų poreikio priima šeimos ar gydantis gydytojas, o prireikus siunčia konsultacijai pas reabilitacijos specialistą.
Pacientams skiriamos tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės reabilitacijos procedūros. Tai gali būti kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, masažas ar psichoterapija. Vaikams reabilitacija taikoma ir tais atvejais, kai nepavyksta stabilizuoti glikemijos.
Tokios priemonės leidžia sergantiesiems išlaikyti fizinį aktyvumą, darbingumą ir gyvenimo kokybę. Remiantis Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje diabetu serga beveik 168 tūkst. gyventojų, tad ši pagalba yra itin svarbi visuomenės sveikatai.
Valstybinė ligonių kasa pabrėžia, kad kompensuojami vaistai, medicinos pagalbos priemonės ir sveikatos priežiūros paslaugos padeda pacientams ne tik išgyventi, bet ir gyventi visavertį gyvenimą. Nuo insulino pompų ir ortopedinės avalynės iki gydomojo pedikiūro ar reabilitacijos – visa ši pagalba užtikrina, kad žmogus nebūtų paliktas vienas su liga.
Diabetas reikalauja nuolatinės priežiūros, tačiau valstybės teikiama pagalba ženkliai sumažina finansinę ir emocinę naštą pacientams bei jų artimiesiems.[1]
