Rusija ir Kinija pasirašė susitarimą dėl „Sibiro galybė 2“: dujų srautas iš Arkties per Mongoliją į Kiniją
2025 m. rugsėjo 2 d. Pekine Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas, dalyvaujant ir Mongolijos prezidentui Ukhnaagiinui Khurelsukhui, pasirašė teisiškai privalomą susitarimą dėl dujotiekio „Sibiro galybė 2“ („Power of Siberia 2“) statybos. Kaip praneša The Wall Street Journal, Financial Times, Reuters ir kiti patikimi šaltiniai, dujotiekis jungs Vakarų Sibiro dujų telkinius su šiaurine Kinijos dalimi, kirsdamas Mongoliją.
Pasak „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio, naujuoju vamzdynu planuojama tiekti iki 50 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus. Sutartis numato tiekimą 30 metų laikotarpiui. Taip pat pasirašytas atskiras susitarimas dėl papildomo dujų kiekio padidinimo jau veikiančiuoju „Sibiro galybės“ dujotiekiu — nuo 38 iki 44 mlrd. m³ per metus[1].
Kitas planuojamas didinimas — Rytų maršrutu iš Sachalino į Kiniją, kur srautai augs nuo 10 iki 12 mlrd. m³ per metus. Nors susitarimas simboliškai ir teisiškai reikšmingas, esminiai komerciniai aspektai kaip kaina, finansavimas ir statybų laiko planas, dar nėra iki galo suderinti.
Kaip pažymi analitikai, Kinija ilgai tempė derybų procesą, laukdama sau palankesnių sąlygų. Dujotiekio projektas buvo svarstomas jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau tik dabar pasiekta konkreti pažanga, kai Rusija, netekusi didžiosios dalies Europos rinkos po karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų, skubiai ieško naujų pirkėjų.
Derybose dominavo Kinija, Rusijai spaudžiant dėl eksporto rinkų praradimo
Kaip pažymi „Chatham House“ analitikas Timothy Ashas, Pekinas derybose dėl „Sibiro galybės 2“ laikėsi kietos linijos. „Kinija žaidė labai griežtai, kad išgautų sau palankų susitarimą. Rusija spaudė pasirašyti kuo greičiau dėl prarastų daugiau nei 120 mlrd. m³ dujų eksporto į Europą“, – teigė Ashas.
Jo vertinimu, Kinija galimai išsiderėjo naudingesnes kainas, o dabar ir labiau linkusi finansuoti pačias statybas. Dalis analitikų pažymi, kad anksčiau Pekinas vengė ryškių žingsnių, kurie galėtų erzinti Vašingtoną, tačiau dabar, susidarius naujam geopolitiniam klimatui, Kinijos vadovybė veikia drąsiau[2].
Pasak TS Lombard analitiko Christopherio Granville’o, šis susitarimas, nors ir dar ne galutinė investicinė sutartis, žymi svarbų etapą „Gazprom“ siekiuose: „Tai nėra revoliucinis įvykis, bet ir ne tuščias gestas. Derybos dėl kainų dar vyksta, tačiau pasirašytas memorandumas rodo, kad Kinija jau pasiruošusi judėti į priekį.“
Susitarimas laikomas geopolitiniu pareiškimu Vakarams ir ženklu apie multipolinio pasaulio formavimąsi
Dujotiekio susitarimas tapo viena iš viršūnių Pekine vykusio Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) susitikimo dalių, kuriame Kinija siekė pristatyti naują pasaulio tvarką — kaip alternatyvą Vakarų dominuojamai sistemai. Xi Jinpingas savo kalboje pabrėžė, kad pasaulis išgyvena „naują turbulencijos etapą“, o globali valdymo sistema atsidūrė „kryžkelėje“.
Analitikai šią savaitę įvykusius susitikimus ir susitarimus Pekine vertina kaip Pekino ir Maskvos bandymą parodyti, jog multipolinis pasaulis jau formuojasi. Kartu su Iranu, Šiaurės Korėja ir kitomis SCO šalimis, Rusija ir Kinija pristato save kaip alternatyvą JAV vadovaujamam pasaulio tvarkos modeliui.
Pasak „SOAS China Institute“ vadovo Steve’o Tsango, šis projektas leidžia Kinijai parodyti, kad ji pati sprendžia, kokios valstybės laikomos „priimtinomis tarptautinei bendruomenei“, nepriklausomai nuo to, ką apie tai mano JAV ar Vakarų demokratijos.
Tuo metu Donaldo Trumpo administracija, vis dar vykdanti agresyvią prekybos politiką, daugeliui šalių kelia abejonių dėl JAV patikimumo kaip partnerio. Kaip pažymi Singapūro Nacionalinio universiteto politologas Chong Ja Ianas: „Jeigu kada ir buvo metas Kinijai įtvirtinti savo įtaką ir suburti neutralias šalis — tai dabar.“
