Erkę reikia ištraukti specialiu įrenginiu, o laikyti galima šaldytuve
„Sveiki, radau pas dukrą mažą erkę – greičiausiai nimfą. Ji gana lengvai išsiėmė. Įdėjau į indelį ir padėjau į šaldytuvą – tokias rekomendacijas radau laboratorijos puslapyje“, – rašė socialiniuose tinkluose pasidalijusi mama.[1]
Tokios situacijos kasmet aktualios daugybei tėvų, ypač prasidėjus šiltajam sezonui, kai erkės tampa aktyvios. Natūraliai kyla klausimas: ar užtenka erkę tiesiog pašalinti, ar būtina ją tirti, kur geriausia tai padaryti ir kaip tinkamai laikyti, kol ji bus pristatyta į laboratoriją.
Specialistai rekomenduoja erkę laikyti sandariame indelyje šaldytuve. Jei ji gyva – ant drėgnos servetėlės iki 7 dienų, jei negyva – iki 3 dienų. Tyrimui svarbu, kad erkė būtų su galva.
Tokias paslaugas atlieka tiek privačios laboratorijos, tokios kaip „Antėja“ ar „Medica practica“, tiek kai kurios valstybinės laboratorijos.
Lietuva yra viena didžiausios rizikos šalių Europoje
Erkės pačios ligų nesukelia, tačiau yra pavojingų infekcijų pernešėjos. Lietuva priklauso endeminiam regionui, kur užsikrėtimo rizika yra ypač didelė.
Kasmet mūsų šalyje registruojama apie 3 tūkst. naujų Laimo ligos atvejų ir iki 500 erkinio encefalito atvejų.[2] Tai vieni aukščiausių rodiklių Europoje.
Pasauliniu mastu erkiniu encefalitu kasmet suserga nuo 10 iki 13 tūkstančių žmonių, o Europoje ir Rusijoje užregistruojama dar apie 5–9 tūkstančius naujų atvejų. Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, išsiskiria kaip vienas iš didžiausios rizikos regionų – čia sergamumas viršija 11 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.
Užsikrėsti šiomis ligomis galima miškuose, soduose, parkuose ar net miesto žolynuose. Į namus erkės dažnai patenka per augintinius ar gėles. Nors ne kiekviena erkė yra infekuota, rizika vis tiek išlieka, todėl kiekvieną įsisiurbimą reikia vertinti atsakingai.
Laimo liga ir erkinis encefalitas – dažniausios erkių platinamos ligos
Laimo liga yra dažniausiai diagnozuojama erkių platinama liga. Pirmas simptomas – paraudimas aplink įkandimo vietą, vadinamasis migruojantis eritemos bėrimas, bet jis pasireiškia ne visada. Ligai progresuojant gali būti pažeidžiami sąnariai, nervų sistema ir širdis.
Liga gydoma antibiotikais, tačiau tik tuo atveju, jei diagnozuojama laiku. Negydant, pasekmės gali būti sunkios – sąnarių uždegimai, neurologiniai sutrikimai, ilgalaikis nuovargis.
Erkinis encefalitas yra virusinė centrinės nervų sistemos infekcija. Ja užsikrėtus pasireiškia karščiavimas, galvos skausmai, pykinimas, vėliau – nervų sistemos pažeidimai.
Liga gali palikti ilgalaikių pasekmių, tokių kaip koordinacijos sutrikimai ar net invalidumas. Specifinio gydymo šiai infekcijai nėra – vienintelė efektyvi prevencija yra skiepai.
Simptomai gali pasirodyti po 7–14 dienų. Jei erkė ištiriama ir nustatomas virusas, žmogui rekomenduojama stebėti sveikatą ir pasireiškus pirmiesiems simptomams nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Tyrimai gali padėti sumažinti nežinią, bet kainuoja papildomai
Erkės tyrimas dėl ligų paprastai atliekamas PGR metodu. Tyrimo kaina privačiose laboratorijose svyruoja nuo 30 iki 85 eurų, priklausomai nuo to, kokios ligos ieškoma – dažniausiai tikrinama dėl erkinio encefalito ir Laimo ligos.
Kai kuriose valstybinėse laboratorijose tokias paslaugas galima atlikti pigiau ar net nemokamai, bet paprastai reikia siuntimo ir laukti tenka ilgiau.
Gydytojai pabrėžia: tyrimas negarantuoja visiško saugumo – net jei erkėje nerandama ligos sukėlėjų, vis tiek būtina stebėti sveikatą.
Antikūnų tyrimus iš kraujo dėl galimo užsikrėtimo patariama atlikti po 14 dienų (erkiniam encefalitui) arba po 4–5 savaičių (Laimo ligai).
